Mamos žiema

Kalendorinė žiema jau įpusėjo. Buvo ir didelių šalčių, ir vėjų, bet džiugino ir saulė, ir baltas sniegas.

Tapus mama, žiema atneša dar daugiau džiaugsmo. Ir jeigu žiemos pramogos buvo primirštos (ypač nėštumo metu ir kol dar kūdikis visai mažas), vaikui ūgtelėjus, kaip smagu iš naujo prisiminti vaikystę.

Čiuožinėjimas nuo kalniuko, važinėjimas su rogutėmis, senio besmegenio lipdymas, žaidimas sniego gniūžtėmis. Vėliau ir slidinėjimas slidėmis, čiuožimas pačiūžomis. O kiek mamų fotografuoja pirmuosius sniege mažųjų padarytus sniego angelus. Ir visos šios pramogos, neapseina be mamų "firminių" rūpestėlių - ar nešalta  ar sausos kojos, nepamiršk kepurės ir panašiai.

Ir iš viso to, vieną vakarą gimė nuotaikingas eilėraštukas "Mamos žiema". Nes mamos žiema, iš tiesų ypatinga, tiesa? 

MAMOS ŽIEMA

Šiltus rūbus jiems suruošk,
Šalikus apmūturiuok.
Rogėm į kalnelį temk,
O po to nusiridenk.

Besmegenį nulipdyk
Ir ant ledo nepaslysk.
Sniego karą dar pažaisk.
Nesušalk ir nesukaisk.

Snieglentės tu nebijok,                            Greitai lėki ir kvatok.                                          Snaiges gaudyk išsižiojus.                                  Pažiūrėk, ar sausos kojos. 

Slidėm ir pačiūžom čiuožki,
Sniego angelu plasnoki.
Štai kokia yra žiema, 
Kai tiesiog esi mama.