Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad sėdimas gyvenimo būdas ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Dirbantys žmonės darbe praleidžia net trečdalį savo gyvenimo, o dirbant kompiuteriu beveik visas darbo laikas praleidžiamas sėdint. Todėl visuomenės sveikatos specialistai pataria poilsio pertraukėles išnaudoti atliekant paprastą mankštą tiesiog darbo vietoje.
Šiandieninėje visuomenėje žmonių gyvenimo būdą galima dažniau apibūdinti kaip pasyvų, sėdimą, o ne kaip fiziškai aktyvų. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas yra rizikos veiksnys, kuris padidina II tipo diabeto, nutukimo, venų trombozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo riziką. Teigiama, kad vidutiniškai žmogus 50–70 proc. laiko praleidžia sėdėdamas, o per savo gyvenimą darbo vietoje sėdint praleidžia iki 65000 val.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais visame pasaulyje yra skaičiuojama 217 milijonų profesinių ligų atvejų. Pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia padidėjęs kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų paplitimas tarp darbuotojų. Darbo vietos neretai yra kuriamos nesilaikant ergonominių principų, darbuotojai dažnai būna priversti prisitaikyti prie prastų darbo sąlygų.
Ilgai trunkantis sėdėjimas prie kompiuterio kartu su netinkama darbo vietos ergonomika yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių kaulų ir raumenų sistemos skausmų atsiradimą. Ilgalaikės statinės padėtys, prisitaikymas prie nepatogios laikysenos didina raumenų, raiščių ir kaulų ir raumenų sistemos minkštųjų audinių apkrovas. Todėl nenuostabu, kad darbuotojai, kurie didžiąją savo darbo dienos dalį praleidžia sėdėdami, pajunta nugaros, kaklo bei pečių diskomfortą ar skausmus, kojų nuovargį. Ilgalaikis arba netaisyklingas sėdėjimas keičia įprastą stuburo linkių formą, pertempia nugaros raumenis ir didina spaudimą stuburui.
Darbo metu poilsis yra svarbus veiksnys, kuris padeda išlaikyti bei pagerinti darbuotojų gerą savijautą ir sveikatą. Pailsėjus gerėja produktyvumas, susikaupimas atliekant užduotis. Pagal Lietuvos higienos normą HN 32:2004, nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne ilgiau nei 1 val. Darbuotojams, dirbantiems prie kompiuterio, po 1 val. priklauso 5 min poilsio pertraukėlė. Jos metu reikėtų atlikti nuovargį ir raumenų įtampą mažinančius fizinius pratimus.
Norint paskatinti dirbančius žmones efektyviau išnaudoti poilsio pertraukėles, visuomenės sveikatos specialistė, trenerė Giedrė Bernotaitė kartu su kineziterapeutu Vidmantu Zavecku sukūrė kineziterpijos teorija ir praktika pagrįsta pratimų ciklą „Mankšta darbo vietoje”, padėsiantį ilgiau išvengti ar atsikratyti jau esamo nuovargio dėl sėdimos padėties.
Pratimai atliekami darbo vietoje, nepakilus nuo kėdės. Pirmasis mankštų vaizdo klipas skirtas stuburo atskirų dalių sustingimo mažinimui, antrasis – kaklo ir pečių juostai, trečiasis – kojoms ir klubams. Pagrindinis dėmesys pratimų metų skirtas suaktyvinti, išjudinti tuos raumenis, kurie dažniausiai būna neaktyvūs, „besiilsintys“, o kartu gali jaustis įtempti, nuvargę dėl ilgalaikės statinės padėties.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pristato mankštos viršutinei kūno daliai vaizdo klipą: https://www.youtube.com/watch?v=QehUHMVt5Ys bei mankštos apatinei kūno daliai vaizdo klipą: https://www.youtube.com/watch?v=_mlnB9mcgRQ.
Informaciją parengė: Giedrė Bernotaitė, visuomenės sveikatos specialistė
