Mano stilius – „Stabilumas“

Mūsų namuose gyvena trys spintos, kurias lankau kiekvieną rytą ir vakarą. Tikiu, kad vieną dieną jas išauklėsiu ir jos gerai prižiūrės visos šeimos rūbus: suskirstys juos į lentynėles, sukabins ant pakabų, išlygins, nuvaikys dulkeles, taigi, pravėrusi spintų duris galėsiu džiaugtis preciziška tvarka. Bet dabar, kol spintos nelūžta nuo rūbu, galiu ir pati jas susitvarkyti.

Taigi, kimbu į darbą. Šiltus rūbus sukeliu ant aukščiausios lentynos. Žinoma, iš pradžių ją atlaisvinusi. Plonučius, vasarinius ir pavasarinius rūbus sudėlioju savo lentynoje ir pasvajoju, kaip šiuos rūbus apsirengusi eisiu saulėtu paplūdimiu, saulė spigins į akis, sūrus vėjas velsis plaukuose... Būtent dėl šių akimirkų, kai  pajusiu tikrąją vasarą, su malonumu tvarkau savo lentyną.

Ieškau „išaugtų“ rūbų. Po daugiau nei metų grįžau į savo tikrąsias formas. Vėl įlendu į džinsus ir tik dėl įvairovės keletą bliuzelių priskiriu „naminių“ rūbų kategorijai.  

Perbraukiu per sukabintų rūbų eilę ir pamąstau apie savo naują stilių. Galbūt vertėtų keisti ir keistis? Sutikčiau su perskaitytomis mintimis, kad rūbai turi būti spalvingi ir patogūs. Nors vyras dažnai man primena, kad rūbai, kurių aš ieškau parduotuvėse dar nepagaminti. Nenusimenu, kada nors pagamins. Man svarbi rūbų vibracija (kas skaitėte Paulo Coelho romaną „Brida“ mane supras). Taigi, kartais, klajojant po parduotuves, tiesiog žinau, kur nueiti, ką pasimatuoti ir nusipirkti. Toks rūbas tampa mano dalimi: ką reikia paryškina, ko nereikia – paslepia, kartais netgi nusako ateitį...

Žinau, kad dėvėdama sukneles, avėdama aukštakulnius labai pradžiuginčiau savo vyresnėlę. Bet dabar yra toks laikotarpis, kai galiu sau leisti būti mama, kuri patogiai apsirengia. Taigi, mielai įsigyčiau... sportinį kostiumą, kuris nevaržytų judėsiu, skatintų bėgioti paskui dukrytes. Bet toks dar nepagamintas...

Rudenį netgi įtikinau šeimos narius, kad „išaugau“ iš batelių ir mano stilių labai pabrėžtų „kerziukai“. Taigi, keli mėnesiai bet kokiu oru draugauju su „kerziukais“ ir jaučiuosi turinti stilių „Stabilumas“: tvirtai stoviu ant žemės, kai nešioju dukrytę; nepavargsta nugara; ir batai, matyt, kokybiški, nes nepriklausomai nuo oro – kojos nešąla; į parduotuves su tokiais įleidžia; nėra nuobodūs.

Taigi, viena lentyna vienoje spintoje sutvarkyta, o tiek minčių. Tikiu, kad iki vasaros pradžios įveiksiu visas spintas ir stilių „Stabilumas“ pakeisiu į stilių „Nerūpestingumas“.

Beje, šį kartą klajodama po parduotuves „nukaunu“ tik vaikiškus džinsus. Mane jau įtikino, kad mamos privalo su dukromis suderinti stiliukus! Kiti tinkami rūbai dar nepagaminti!