Sausa oda vargina ir sveikus asmenis (ypač mažus vaikus bei vyresnio amžiaus žmones), ir sergančius odos bei kitomis ligomis. Oda tampa sausa dėl sutrikusios odos epidermio barjerinės funkcijos.
Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys. Jei sausumas didėja, oda parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, patogeninių mikroorganizmų ir sukelti uždegimą. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Keletas tyrimų parodė, kad per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti inhaliuojamiems alergenams (pvz., namų dulkių erkutėms), o tai gali skatinti respiracinių alergozių (bronchų astmos, alerginio rinito) vystymąsi.
Odos sausumas ir jį lemiančios priežastys
Mūsų oda turi natūralų apsauginį barjerą, neleidžiantį prarasti drėgmės. Šį barjerą sudaro raginės ląstelės ir:
plona, odą dengianti riebalų plėvelė (sumažina žalingą vandens poveikį odai);
struktūriniai lipidai, kuriuose gausu linolo rūgšties (jie yra epidermio ląstelių (korneocitų) tarpuose ir jas sujungia);
natūralūs drėgmės veiksniai, padedantys stabilizuoti odos drėgmės pusiausvyrą.
Kartu su korneocitais suformuota apsauginės sienelės struktūra neleidžia bakterijoms ir kitoms žalingoms medžiagoms įsiskverbti į odą. Jeigu struktūriniai lipidai pašalinami (pavyzdžiui, pernelyg dažnai prausiantis ir maudantis po dušu) arba jų pagaminama nepakankamai (taip nutinka senstant odai arba sergant atopiniu dermatitu), korneocitai atsiskiria vienas nuo kito ir odos apsauginiame barjere atsiranda tarpų. Odą veikiantys veiksniai gali būti tiek vidiniai, tiek išoriniai, tačiau rezultatas visada toks pat – sausa, besisluoksniuojanti ir trūkinėjanti oda, labiau linkusi į uždegimus, niežulį ir odos ligas. Todėl odą reikia apsaugoti nuo barjerinės funkcijos sutrikimų ir neleisti, kad sumažėtų lipidų bei drėgmės.
Atopinis dermatitas yra dažna odos liga, ypač vaikams. Sergantieji atopiniu dermatitu kenčia nuo odos sausumo, varginančio niežėjimo. Tyrimai rodo, kad sergančiųjų atopiniu dermatitu odai būdingas sumažėjęs vandens kiekis raginiame sluoksnyje, padidėjęs transepiderminis vandens netekimas (tiek sausoje, tiek kliniškai normalioje odoje), sumažėjusi vandens sujungiamoji galia, epidermio lipidų kiekio, metabolizmo sutrikimai, labai maži korneocitai, kurie gali padidinti „ertmių“ skaičių raginiame sluoksnyje. Šie duomenys rodo, kad sergančiųjų atopiniu dermatitu odos struktūra bei jos barjerinė funkcija yra pažeista.
Esant sausai ar jautriai odai, tam būtinos konkrečios į odos priežiūros priemonių sudėtį įeinančios medžiagos – specialūs lipidai ir būtinoji linolo rūgštis. Kad oda išliktų sveika, priemones, turinčias linolo rūgšties, reikia naudoti reguliariai.
Emolientų sudėtis ir savybės
Nuo senų laikų sausa oda buvo tepama aliejais ir riebalais. Šiuo metu galima įsigyti įvairių emolientų. Emolientai – tai odą minkštinantys bei drėkinantys preparatai. Svarbiausia emolientų sudedamoji dalis yra lipidai, kurie gali būti gyvuliniai (pvz., lanolinas), augaliniai (linolo rūgštis, įvairūs kiti aliejai), mineraliniai ar sintetiniai. Lipidai sudaro 20–40 proc. preparato svorio. Emolientuose taip pat yra emulsiklių, kurie užtikrina emulsijų stabilumą, bei konservantų (pvz., benzoinė rūgštis), kurie išsaugo preparato stabilumą, pailgina jo tinkamumo trukmę ir neleidžia daugintis bakterijoms.
Emolientai sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo nuo vandens išgaravimo. Drėgmė laikosi ne pačiose raginėse ląstelėse, o tarp jų. Drėkinamos odos paviršius tampa lygesnis, pagerėja odos elastingumas, sumažėja raginio sluoksnio ląstelių priešlaikinis atsidalijimas – odos pleiskanojimas. Taigi emolientų vaidmuo dvejopas: vandeninė fazė tiekia vandenį, lipidinė fazė sudaro plėvelę odos paviršiuje, prasiskverbia į raginį sluoksnį, palengvina epidermio barjero atsinaujinimą. Pavartojus emoliento, drėkinamasis poveikis pasireiškia per pusę ar vieną valandą ir trunka apie keturias valandas.
Emolientai atnaujina epidermio barjerą, todėl užkerta kelią patogeninių mikroorganizmų, pvz., stafilokokų, kurie vaidina didelį vaidmenį atopinio dermatito patogenezėje, įsiskverbimui. Tuo pagrįstas jų netiesioginis uždegimą slopinantis veikimas. Emolientai gali turėti ir tiesioginį uždegimą bei niežėjimą slopinantį poveikį. Įrodyta, kad atopinio dermatito paūmėjimą gydant emolientais ir vietiniais gliukokortikosteroidais, pastarųjų reikia tepti mažiau ir trumpiau.
Emolientų efektyvumas ir kokybė turi būti įrodyti klinikiniais bei dermatologiniais instrumentiniais tyrimais.
Emolientai skirti ne tik sveikai odai drėkinti ir minkštinti. Kadangi šie preparatai drėkina odą, slopina pleiskanojimą, niežėjimą, uždegimą, jie plačiai naudojami įvairioms odos ligoms (ichtiozei, atopiniam dermatitui, žvynelinei, kontaktiniam dermatitui ir kt.) gydyti kaip pagalbinė, o neretai ir pagrindinė gydomoji priemonė.
Svarbu naudoti tinkamą kiekį priemonės. Tepant per mažai kremo arba jį naudojant per retai, niežulys nesumažėja ar tampa net stipresnis.
Lentelėje matyti, kiek losjono vaikams, suaugusiesiems ir senyvo amžiaus žmonėms rekomenduoja naudoti gydytojai. Taikomas paprastas matas – reikia tiek kremo, kiek telpa ant rodomojo piršto galiuko. Tokio kiekio užtenka ištepti odos sričiai, maždaug du kartus didesnei už suaugusio žmogaus delną. Taip pat svarbu losjoną tepti ne vieną, o du kartus per dieną, nes vienu metu oda gali sugerti ribotą kiekį riebalų.
❤️