Mūsų meilės pradžia švenčia jau ne vieną ir net ne du dešimtmečius. Dažnai leidžiame sau pajuokauti, kad nebuvo nei jos pradžios, nei yra pabaiga. Tad pradžia – be pradžios. Panašiai, kaip su kaktuso vaisiais: kai bijai įsidurti, tai jų ir nelieti. Ilgai brandini mintį, patirtį, kaip prie jų prieiti. Neskubi ir nieko neskubini, gal greičiau stabdai. Supranti, kad gali įsidurti, tai bandai atsargiai ir lengvai.
Pradžioje žaviesi žiedeliais, jų spalva, skoniu, aromatu.
Gaminiesi iš žiedelių arbatą, salotas ir t.t. Kai žiedą prisipratini, tuomet bandai kepiniuose naudoti dar nesubrendusį kaktuso žiedo vaisių, juk nesubrendę vaisiai mažiau duria, o jei ir duria, spygliukai lengviau išimami, mažiau žeidžia, mažiau palieka skausmo.
Kai įvaldai ir šį periodą, keliauji prie tikrųjų vaisių. O jie ne tik skanūs, bet ir aršūs. Na, labai panašiai, kaip ir su meile: į ją gražu žiūrėti iš šalies, o ją puoselėti, auginti – darbas rimtas.
Tad ir mes nesvaigome nuo meilės, žiūrėjome atsargiai, pasilikome teisę, gal tiksliau pareigą, jei bus negerai, vienas kito nekankinti, o gražiai, kultūringai paleisti ( ne kaip kaktusą įsidūrus, mesti kuo toliau). Žinome ir tai, kad kaktuso žiedas ilgiau žydi ant krūmo, o ne vazoje. Žinome, kad ir meilė šeimoje patvaresnė, nei atskirai. Tad bandome įsiklausyti, suprasti, patarti. Ar mums pavyksta? Būna visaip ir bus visaip. Juk kitaip ir negali būti: esame atskiri žmogiukai, kurie telpame uždaroje erdvėje, kurią vis papildome tam tikrais prieskoniais, atspalviais. Būna sėkmių ir nesėkmių. Bet po nesėkmės, sėkmingesnė tampa sėkmė. Kaip sakoma: po tamsios nakties išaušta šviesus rytas, tik reikia mokėti tai išlaukti.
Nesakysiu, kad esame gimę su marškinėliais, o tik pasakysiu, kad tuos marškinėlius mes nuolat tobuliname: tai siauriname, tai didiname. Jie sulopyti, sudygsniuoti, bet jie MŪSŲ.
Tad keliame taurę/puodelį kaktusų sulčių/arbatos už tai, ką turime ir turėsime. Už pradžią be pradžios.
Neliūdėsime, kai taures/puodelius kelsime technologijų pagalba, o mūsų geografiniai atstumai skaičiuos ne šimtus, o tūkstančius kilometrų. Svarbiausia, kad tai darysime kartu.
