Manau, kad meilės prisižainimai būna ne tik žodžiu, gestu, bet ir ...
Ai, gal pradėsiu nuo vaiko. Juk vaikai- patys tyriausi ir nuostabiausi. Jiems puikiausiai ir nuoširdžiausiai sekasi šis "menas", nes būna tiesiai iš mažos, bet kartu labai, labai didelės širdelės.
Vaikiukai ne tik nebijo pasakyti, kad myliu, bet ir parodyti savo darbeliais.
Argi čia ne meilės žodžiai, tik neištarti , bet pagaminti mažomis, tyromis rankelėmis?
Man atrodo, kad didžiausias šeimos meilėsprisipažinimo projektas - Advento kalendorius, kuriame surandame laiko viens kitam pasakyti kažką šilto, mielo, gero...
O kaip būna gera ir be žodžių visiems pasėdėti prie kartu gamintos žvakelės...taip, taip...be žodžių: tyliai, ramiai, skambant tik liepsnelės melodijai...
Puiku gauti ir gėlytę, užaugintą tavo mylimuko, arba pačiam išauginti ir įteikti. Įteikti galima ir pienių glėbį, bet su meile ir šypsena... Sakysite, kad netinka ir pan.? O, kodėl? Juk iš pienių galima išsivirti medaus skonio uogienę ir ją ragauti tamsiais, šaltais žiemos vakarais.
Tad žodis "myliu" gali būti ir neištartas labai garsiai, bet paserviruotas su nuostabiausiais įdarais, kurie lyg cementas dar labiau įtvirtina, kas tikrai vertinga ir išliekama...
Linkėčiau sau ir savo šeimai ir toliau tuo vadovautis, perdaug nesiafišuojant, bet natūraliai, nuoširdžiai...
O to meno didžiausi gebėtojai vaikai....Tad kartais verta pabūti vaiku...
miela 👍 ir taip natūralu ❤