Mes...

Šią vasarą minėsime 18 - asias  vestuvių metines. Galime dar pridėti 4 metukus - tiek laiko draugavome, kol apsisprendėme, kad vis tik per gyvenimą žengsime kartu…
Draugystės pradžia gal ir nedvelkia romantika, bet primena šiokį tokį nuotykį.
Dvi geriausios draugės susipažįsta su vaikinuku...Pasivaikštome ir nusprendžiame, kad reikėtų pažintį pratęsti pas vieną iš panelių. Kadangi aš gyvenau savarankiškai, tad laisvas plotas pas mane...Bendravome, bendravome...Tikėjausi, kad susibendraus draugė, jai, o ne man tuo metu reikėjo draugo. Ir laikiausi šiek tiek atokiai…
Visi trys pasikeitėme telefonų numeriais. O mudvi su drauge susiginčijome iš šampano, kuriai paskambins. Pralaimėjau… Na šiaip ar taip šampaną vis tiek išgėrėm visi kartu… Ir tą kart, ir po keturių metų per vestuves…Kokia mūsų santuoka? Galiu pasakyti dvelkianti ramybe...Jei ir būna bangų, tai dažniausiai jas keliu aš...Man kartais pabosta ta ramybė, pamaištauju, pamaištauju, ir vėl įsivyrauja štilis…
Džiaugiuosi tuo, kad mes kalbamės apie tai, kas blogai yra mūsų šeimoje. Ir abu esame tos pačios nuomonės, kad reikia norėti, kad būtų geriau…
Vaikai mūsų nebemaži, tad turime galimybę laiko skirti daugiau vienas kitam.  Bet  kartais jau taip esame įpratę užsiimti kiekvienas savo reikalais, kad pamirštame apie save.
Stengiamės nenutolti vienas nuo kito… Stengiamės kurstyti savo šeimos židinį, kad jis ne tik rusentų, bet ir liepsnelė šiokia tokia būtų...