Kokios mūsų šeimoje tradicijos?
Iš savo vaikystės jų nedaug atsinešiau į savo šeimą. Jos daugiau susijusios su didžiosiomis šventėmis: velykomis, kalėdomis.
O sukūrusi savo šeimą ėmiau puoselėti savas tradicijas, nežinia ar jos persiduos kitai kartai, bet nesvarbu. Svarbu tai, kad sukuriant ir puoselėjant tradicijas vienijasi šeima, ugdomas gerumas, supratingumas vienas kitam.
Ėmėmės užduoties vykdymo: sukurti naują tradiciją šeimai. Štai kokius pasiūlymus pateikė mūsų šeimos nariai.
Airidas:
1. Kiekvieną vasarą aplankyti naują dar neaplankytą vietą ar miestą. Ir būtinai aprašyti, kad liktų prisiminimui.
Na šito jau ėmėmės, tikrai nuostabi tradicija. Įnešanti į šeimą naujų žinių, nepatirtų įspūdžių. Dėl aprašymo turim būti dėkingi Mamyčių klubui, tai jūsų organizuojamų konkursų dėka ėmėmės aprašinėti, ir atsispausdinę straipsniukus segame į segtuvą. Kuriame „šeimos kelionių knygą“.
Ši tradicija nesena, bet tikimės, kad ji turės išliekamąją vertę, tuos užrašus bandysime išsaugoti ateities kartoms.
2. Kartą metuose be jokios progos išsipuošti namus.
Dėkinga sūnukui už pastangas ir pasiūlymą, bet atsakiau, kad mūsų namai ir taip pastoviai išpuošti jo darbeliais ir piešiniais. O per šventes, kurias švenčiame ir taip visada stengiamės juos dar labiau išpuošti.
Edvinas
1. Vieną dieną mėnesyje skirti pramogoms, pavyzdžiui vykti į kiną, žaisti biliardą ( nauja atrasta pramoga). Gudruolis mūsų.
Iš dalies galime įgyvendinti, nes tikrai laiks nuo laiko apsilankom filme, ar nuvykstam pažaisti biliardo arba boulingo. Bet negaliu pažadėti, kad tai taps tradicija.
Mama
1. Na mano pasiūlymas tai daugiau svajonė.
Vieną dieną mėnesyje mano vyrukai tvarko namus, apsiperka, gamina valgyti, skalbia, lygina. Žodžiu pabūna namų tvarkytojais. Neee, mano pasiūlymas nesulaukė pritarimo... Vyko derybos, kad sumažinčiau darbų sąrašą ir t.t.
Tėtis
Pasiūlymų neturėjo. O gaila...
O dabar ažvelgsime tai kas tradiciškai - periodiškai vyksta mūsų šeimoje.
PIRMOJI TRADICIJA
Gal tai daugiau šventė – Rugsėjo pirmoji. Ją ėmėme švęsti nuo tada kai vaikai pradėjo lankyti darželį. Nes abu jį pradėjo lankyti rugsėjo pirmąją, tad tradiciškai ši šventė švenčiama jau 13 metų. Šventiniai pusryčiai ir pietūs, dovanos, namų išpuošimas neatsiejami nuo šios šventės.
ANTROJI TRADICIJA
Ją nulėmė tai, kad darbo dienomis nėra galimybės susėsti visai šeimai, ir papietauti ar pavakarieniauti kartu. Visi turim savų užsiėmimų, skirtingi ir nesuderinamo darbo grafikai, taip pat skirtingi valgymo įpročiai ( ne visi valgom vakarienes). Todėl savaitgalį mūsų pietūs yra tartum šventė, dengiam stalą, degam žvakutes, traukiam gražesnius indus. Ir visi draugiškai sėdam pietauti. Gera taip susėsti kartu...
TREČIOJI TRADICIJA
Gal ją būčiau ir pamiršusi, jei projektas būtų vykęs kitu metų laiku, nes ji susijusi su vėlinėmis.
Jau daugiau nei dešimtmetį puoselėjam šią tradiciją, nuo tada kai ūgtelėjo Edvinas. Kasmet lankome apleistus kapus, nuvalome lapus, uždegame žvakelę. Vaikai jau patys primena man, o ne aš jiems apie šią mūsų tradiciją. Į tai mes įtraukėm ir draugų šeimas. Mokinu vaikus, kad reikia „plačiau atmerkti akis“ ir pamatyti kas supa mus. Jei ištiesiame ranką vienišam žmogui, liūdinčiam draugui, kodėl gi nepasirūpinti ir tais, kurie jau iškeliavę. Aptariame daugybę priežasčių, kurios lėmė tai, kad kapai tapo apleisti. Noriu pripildyti vaikų širdis gerumo, kurį jie dalintų tiems, kuriems jo trūksta.
KETVIRTOJI TRADICIJA
Manau galiu vadinti tradicija knygelės skaitymą prieš miegą. Jau 14 metų puoselėjama ši tradicija. Žinau, kad nenumaldomai artėja tas laikas, kai ji kuriam laikui nutrūks, galbūt iki to laiko, kai vaikai sukurs savo šeimas, galbūt visam laikui, bet tikiuosi, kad vaikų atmintyje ji vis tiek išliks.
Yra dar daugybė tradiciškų apsikabinimų, meilių žodelių, palinkėjimų...Daugybė smulkmenų, kurios padeda sukurti tradiciją...
Ir viso to reikia mūsų šeimai, be jų mes nebūtume MES...
🌷🌷🌷🌷🌷