Meškiukas bibliotekoje: Pati gražiausia Panama

     Kartą išvadinau Janoschą panku, ir savo žodžių neatsisakau! Vaikų literatūroje daug be galo dvasingų asmenybių, nešinų tikrosiomis vertybėmis. Daug be galo išmintingų asmenybių, rašančių taip, lyg jų skaitytojai būtų kerpės ir melsvadumbliai. Tad tokioje kompanijoje reikalingas bent vienas tikras pankas. Tiesa, ne visi tiki, kad šias negarbingas pareigas galima patikėti Janoschui. Juk „Panama labai graži“! Juk Meškiukas ir Tigriukas! Juk laimės paieškos! Pagalvosi, žąsiai blogai baigėsi, neakcentuokim.

     O gal akcentuokim? Nes kokia mama ar senelis po to pačiumpa „Žvėrių gyvenimą“ arba „Brolių Grimų pasakas kitaip“, ir... Ir juos ištinka šleikštulys bei širdies skausmas. „Ši knyga turėtų būti N-14, skaityti ją vaikui galima tik tada, jei linki jam bloga,“ - apie „Žvėrių gyvenimą“ rašo komentatorė Eglė. O juk tie Janoscho žvėriukai gyvena tame pačiame Tigriuko, Meškiuko ir Šmurliuko pasaulyje. Ir Panamos ieškotojai lygiai taip pat neras prasmės bei niekada nesužinos teisybės, nes tiesiog kartais nutinka vienaip, o kitais kartais – visai kitaip.
     Daugumos Janoscho istorijų tikriausiai neverta skaityti vaikams. Geriau padėti į lentynėlę ir palaukti, kol jie patys 2-3 klasėj slapčiomis perskaitys jas, piktdžiugiškai kikendami, apstulbinti veikėjų įžūlumo, nebaudžiamumo ar netikėtų gyvenimo posūkių. Ne, nėra ten jokios velniavos, tikrai. Tik skiepai prieš gyvenimo neteisybes. Bijot skiepytis? Būna... Mes irgi truputį bijom. Bet Tigriuko ir Meškiuko istorijose veikliosios medžiagos labai mažai. Tik tiek, kad vaikis po žingsnelį keliautų į suaugusiųjų pasaulį. Su kiekvienu perskaitymu suprasdamas vis daugiau.
     „Panama labai graži“ – tai istorija apie du draugus, kurie pavilioti bananų kvapo, leidžiasi ieškoti savo svajonių krašto, savo Panamos. Nuotykis galėjo baigtis liūdnai, jei Tigriukas su Meškiuku taip nuoširdžiai vienas kitu nesirūpintų. Galėjo baigtis nykiai, jei jie neturėtų tigrinės anties ir nesutiktų visokiausių keistuolių. Galėjo baigtis tuščiai, jei ne varnos išmintis ir pliušinė sofa. Bet draugams pasisekė, ir jie sužinojo šį tą naujo apie pasaulį ir tapo truputėlį laimingesni.

     Mūsų bibliotekoje „Panama labai graži“ guli apatinėje lentynėlėje, skirtoje jauniausiems skaitytojams. Nes net ir trimetinukui šios istorijos puikiai tinka. Patys personažai-žvėreliai, visi tie pakartojimai, žodinės formulės priartina Janoscho pasakojimus prie animalistinių liaudies pasakų mažiesiems. Tik Janoschas dar ir šiuolaikiškas: kažin, kaip į Panamą keliauja emigrantų vaikai? Apie tai susimąstys jau vyresni skaitytojai. Tie, kurie sugebės palaikyti rašytojo mezgamą pokalbį, pastebės jo mažučius pokštus. Tų pokštų gyvas galas, bet jie neįkyrūs. Janoshas palieka daug laisvės skaitytojui, daug erdvės. Reikia pripažinti, vaikus jis pažįsta tikrai puikiai. Nenuostabu, kad į Panamą mes keliaujame vėl ir vėl, o vaikis namų teatre reikalauja vaidinti tik ją.
     Pasitarnavo tam ir neapsakomai išraiškingos iliustracijos. Gana dažnai dailininkai imasi rašyti, o rašytojai iliustruoti, bet kaip retai tai būna knygai į naudą! Janoscho tekstų neįmanoma įsivaizduoti be jo piešinių. O štai piešiniai dažnai leidžiasi nuotykiauti – labai juos pamėgo ir tėvai, ir vaikai. Ir nenuostabu: jie nenusaldinti, su daugybe šmaikščių ir mįslingų detalių. Pagal juos galima sukurti gausybę savų istorijų. Dėl piešinių „Panama“ kartais palaikoma paveikslėlių knygele, bet visgi teksto čia tikrai nemažai, tad aštuonmečiui irgi yra ką veikti. Ir dažnai, labai dažnai norisi sugrįžti prie pamėgtų veikėjų.
     Mūsų bibliotekoje nuo seno gyvena 1989 metų „Panamos“ leidimas, bet knyga buvo dar porą kartų perleista. Visur naudotas Rūtos Jonynaitės vertimas su menkučiais pataisymais. Paskutinįsyk Tigriukas su Meškiuku šviesą išvydo prieš pat šių metų knygų mugę. 

     Kairėje – seniausias leidimas (Janošas. Panama labai graži: pasakos. Vyturys, 1989). Po jo – prieš dešimtį metų pasirodęs leidimas (Janosch. Panama labai graži: kaip Tigriukas ir Meškiukas keliavo į Panamą. Garnelis, 2006, kartota 2008). Galiausiai – naujasis leidimas (Janosch. Panama labai graži: visos Tigriuko ir Meškiuko istorijos vienoje knygoje. Garnelis, 2017). 

     Iškart krenta į akis, kaip skiriasi knygų dydis. Naujasis leidimas daug storesnis ir tikrai ne dėl sumažėjusio formato. Tiesiog į jį sudėtos šešios Tigriuko ir Meškiuko istorijos, trys iš jų lietuviškai leidžiamos pirmą kartą. „Vyturio“ leidime buvo trys istorijos. O 2006 metais „Garnelis“ buvo išleidęs tik pirmąją istoriją – apie Panamos paieškas.
     Tikiuosi, rasite sau tinkamą leidimą ir pradžiuginsite savo mažuosius skaitytojus. O jei išsirinkti nelengva, pasižiūrėkite, aš radau visus dešimt skirtumų ir sudėjau savo sandėliuke: http://knygeles.neto.li/2017/pati-graziausia-panama/ 
     Gero skaitymo!