„Ką ir kiek šiandien valgei?“ – kiek žmonių Jums pastaruoju metu uždavė tokį klausimą? Lažinamės, kad jei ir pasitaikė tokių smalsuolių, tai vos keletas atsitiktinių ir gerokai įpusėjus pokalbiui, kai netyčia pristigote temų pokalbiui... Tai kodėl net mano senam kolegai, kurio jau anūkai gerokai didesni už mano vaiką, taip rūpi turiu aš pieno ar ne, maitinu aš pati ar ne.
Tikrai nesitikėjau, kad mano Kruopos maitinimosi ypatumai bus tokie aktualūs kiekvienam sutiktam gatvėje, o užduodamas klausimas „Ar turi pieno?“ išmuš iš vėžių. Klausimas paprastas, tačiau nuoširdžiai sakau – man jis nepatinka, nes, atvirai pasakius, nežinau kaip į jį atsakyti... Jei sakyčiau „Taip“ - meluočiau, o dar mama vaikystėje man įkalė į galvą, kad taip elgtis negražu; pasiūlyti nesikišti ne į savo reikalus - nemandagu (jiems kištis į mano - mandagu?); o atsakymas „Ne“ sukelia dar daugiau klausimų KODĖL...
Tikrai nežinau, kaip atsakyti į klausimą „Tai kaip čia atsitiko, kad tokie dideli privalumai, nieko gero neišspaudžia?“, o jei ir žinočiau tai kodėl turėčiau savo privalumus aptarinėti su kiekvienu sutiktu gatvėje... Ir man tikrai nereikia Jūsų senos pažįstamos sesers brolienės patirties, ką daryti, kad to pieno būtų... Todėl pateikiu kelis galimus atsakymų variantus į taip dominantį aplinkinius klausimą „kodėl ji nemaitina?!?”
Atsakymas 1. Pieno niekada ir nebuvo pakankamai. Jokios arbatėlės, vitaminai, litrai vandens užkalbėjimai, ritualai ar šokiai per pilnatį nuoga krūtine nepadėjo.
Atsakymas 2. Labai bijau, kad mano didelė krūtinė sumažės, nutįs ir galiausiai visai nukris.
Atsakymas 3. Teko rinktis – mano ar vaiko sveikata.
Atsakymas 4. Neturiu laiko, nes, būdama užkietėjusi darboholikė, skubiai grįžau į darbą ir neturėjau galimybių toliau maitinti.
Atsakymas 5. Tingiu ir tai labai nepatogu.
Atsakymas 6. Religiniai, kultūriniai ir dar visokie kitokie įsitikinimai neleidžia.
Atsakymas 7. Dar krūva priežaščių, kodėl to nedarau, tačiau kol kas jos man tiesiog nešauna į galvą.
Atsakymo variantą pasirinkite patys, kuris Jums labiau patinka ar įtinka. Visgi svarbiausia, kad mano sprendimą – nematinti - suprato ir palaikė dukters tėtis, o jo nuomonė šioje visuotinėje diskusijoje, manau yra lygiavertė maniškei.
O Jūs, Gerbiamieji, neklauskite mamos, ar ji turi pieno, nes atsakymas Jums gali nepatikti, pačiai moteriai jis gali sukelti tik blogas emocijas, skaudžius prisiminimus ir net kaltės jausmą. Taip, aš pati nemaitinu ir tam turiu pakankamai svarią priežastį to nedaryti, o šiandien galiu tik džiaugtis tuo menku prisiminimu, kai šiek tiek galėjau, kai dar bandžiau ir stengiausi... Tačiau galiu ranką prie širdies pridėjusi pasakyti – mano dukra tikrai badu nemarinama, ji valgo tiek, kiek nori ir kada nori, ji auga ir jau nuo kuklių 2410 gramų pasiekė beveik 6 kilogramus.
Beje, palaikau ir gerbiu visas žindančias moteris, o ypač tas, kurios suvokia, kad jų vaiko maitinimo ritualas yra tik jų pačių reikalas, kurio aplinkiniams matyti nereikia. Tikrai nesakau, kad norint pamaitinti kūdikį reikia slėptis tamsiausiame patvoryje, tačiau demonstratyviai tai daryti kam reikia? Štai prieš kelerius metus teko vasarą keltu plaukti į Smiltynę.
Žmonių buvo kaip silkių statinėje. Ir štai tokioje sausakimšoje masėje viena moteris, kurios vaikas jau pats ant kelių užsiropštė, nusprendė kad būtent ČIA ir būtent DABAR yra TAS laikas, prasegė palaidinę ir... Šalia sėdėjęs garbaus amžiaus vyriškis, neturėdamas galimybės pasišalinti, galvojau sprandą nusisuks šalin akis sukdamas... Ką ten vyriškis, aš pati, stovėdama šalia, suskaičiavau visas praskrendančias žuvėdras, nužiūrėjau visus kabančius debesis ir pakrantėse plūduriuojančius laivelius.
Tikrai netikiu, kad per tas kelias minutes, kol keltas plaukia, vaikas būdų buvęs badu numarintas, o jei jau anas toks nekantrus, tai gal nebūtų jo apetito sugadinusi per mamos petį permesta skraistė?
Miesto mama Dovilė
Gerbiu uz issakytas mintis. Toks jausmas, kad prabilote mano zodziais!
Kiek skaičiau ir iš vienos savo gydytojos girdėjau, tai maždaug 2-5 proc. (šie skaičiai skirtinguose šatiniuose šiek tiek įvairuoja) visų moterų išvis negali žindyti savo vaikų, o maždaug 15 proc. gali iš dalies.
Deja bet drystu priestarauti kad visos mamos gali nes tao yra visiskai netiesa. Papasakosiu trumpai drauges istorija. Kai gime jos vaikelis jo buvo nusiteikusi maitinti pati bet deja pienelis nesigamino kad ir ka ji bedare. Priezastis to labai paprasta, jos krutyse vien tik riebalinis audinys ir labai labai mazai pieno liauku. Kaip daktare sake vaikas gali kaboti ant papo kiaura diena ir nakty ir vistiek to pieno nebus. O kadangi pasidare tyrimus krutu tai neliko jokiu abejoniu. Ir kaip as sakau gali subine zeme raizyt su dideliausiais norais vistiek negalesi.
pritariu,palaikymas artimųjų be galo svarbus..mane l.palaikė vyras..kuriam buvo nesuprantama,kaip galima maitinti mišinėliu,kai savo pieno turi..
prisipažinsiu,Faustos jau maitinti nebenorėjau (nebuvau dar po Kasparo atsigavusi, pastojau,kai dar jį maitinau)
bet gavosi taip,kad ilgiausiai ją išmaitinau,pusantrų metų..nors sakiau,užteks trijų mėn,paskui - pusmečio, paskui - metų 😃
manęs taip pat neerzino klausimas: ar turi pieno.. 😀
yra daug mamų, kurios norėjo maitinti, bet nepavyko. Nepavyko todėl, kad pritrūko žinių, tinkamų žmonių šalia, palaikymo. iš tiesų, kartais reikia milžiniškų pastangų ir kantrybės, kad pavyktų maitinti. tos kantrybės pakanka, kai turi žinių. tokių mamų negalima smerkti, nes ir pasitaiko, kad šeimos gydytojai bruka mišinėlius. KAip tai jaunai mamai nepasimesti?
kitos, kurios nemaitino dėl čia išvardintų priežasčių, kaip krūtinė nutįs, tingiu, nepatogu, švelniausiai apibūdinčiau "egoistės". bet ir ar tokias galima smerkti? gyvename savo gyvenimus, auginame savo vaikus.
kaip supratau, autorė patenka į pirmąją grupę... o tos išvardintos priežastys su sarkazmo gaidele...
bet tikriausiai, straipnis ne apie tai. o apie tai, kad iš tiesų, bent jau manęs, mažiausiai dešimt skirtingų asmenų (na, nesėdim namie, tad sutinkam nemažai žmonių)yra paklausę "ar turi pieno"? iš tiesų, dažnai žmonės to klausia, ypač vyresnio amžiaus. dar prie tokių klausimų papasakoja, kaip jų dukros/marčios maitino ar nemaitino savo vaikus. nors nei klausiau, nei man įdomu neišmanančių žmonių skiedalai (kaip kokias chalvas valgė ir turėjo daug pieno, kaip dėl mažos krūtinės pieno nebuvo), ir noro neturiu pasakoti, kas yra įrodyta mokslo, ką rekomenduoja PSO.
bet manęs tokie klausimai neerzina.
Straipsnis įdomus, pritariu Krisliukui, kad visos gali, tik ne visos nori ar per mažai info turi, bet manau, kad čia kiekvienos pasirinkimas, kuris priklauso ne nuo to, ar mama žino, kas jos vaikui geriausia,o nuo to, ar mama žino, kas jai pačiai geriausia. Kas vaikui geriausia ir taip aišku, bet čia dar svarbus ir kitas komponentas, ar mama nori maitinti, ar ne.
o man labiausiai patiko "šokiai per pilnatį nuoga krūtine " 😃
gerai,kad aš savo visus tris išmaitinau ilgai, ir tie "privalumai" mano maži nekliudė, nors pamenu kažkas pasakė (kai laukiaus pirmagimio), kad jau su tooooooookiais privalumais kaži ar turėsiu pieno..
aišku,nesigilinu,kodėl mamos nemaitina..
tik tiek,kad visos gali maitint,tik.... visa esmė yra galvoje 😉
aš nesakau, kad blogai, bet anksčiau šiame psl tikrai būdavo daug įvairesnių ir įdomesnių straipsnių, dabar ateini į pagr. psl ir matai pagrinde tik sauskelnių reklamą arba lego kaladėles, ot įdomu😀
Reklamos ar konkursai, o ypač tie, kurie skatina kūrybiškumą, gal nėra taip jau blogai... Juk iš konkursams atliekamų užduočių aprašymo kokie gražūs ir įdomūs mamyčių blogai išeina! 😀
Mano patirtis kitokia. As maitinau abu vaikus pati bet vistiek atsirado tokiu visaziniu kurios bande man yrodyt kad vaikas alkanas ir jau nuo keturiu menesiu jam pradet siulyt tyreles ir koseles. Kaskoks absurdas. Niekam neytiksi ar maitini pati ar ne nes pasirodo visada yra uz tave protingesniu ir geriau zinanciu ko reikia tavo vaikui. Mano privalumai mazi o kai maitinau buvo ocho ocho tai visi tik ir aptarinejo kad ziurek kokia karvute bet va galetu jau vaikui koses duot... nu zodziu pasaka be galo
"kietas " straipsnis 😀 juokiausi iš tų žuvėdrų 😃
ir save pagavau "nusikaltimo" vietoj, dukros nemaitinau, todel toks klausimas kažkodel man nekildavo, o sūnų maitinau ir tada man tas klausimas pasidarė aktualus, kažin kodėl? pati dabar galvoju, gal norisi kažką palyginti, o gal savim pasididžiuoti, va aš matinau, o tu ne, nu net nežinau......
šiaip dabar esu tavo straipsnių gerbėja 😀 kur tu buvai anksčiau??? 😀, nes psl. nuo reklamų ir konkursų, jau tampa nebeįdomus
Šaunus blogas!
Man taip pat dar neteko sutikti žmogaus, kuris nepasiteirautų: "O pieno turi?". Gerai, jei atsakai "taip", o jei atsakytum "ne"?.. Bet jei moteris nemaitina, vadinasi, tam yra rimtų priežasčių, o knaisiotis po tas priežastis mažų mažiausiai nemandagu...
Maitinančias viešose vietose vertinu atlaidžiai; vienintelis kartas, kai išties sutrikau, buvo tada, kai viena moteris vaikelį maitino skaitydama pranešimą konferencijoje, tiesa, kad ir prisidengusi skraiste...