Miesto mamos blogas: Aš nenoriu eiti pas daktarą, bet reikia!

Tikrai nepradėsiu analizuoti visų priimtų ir nepriimtų ar atšauktų, o paskui pataisytų sveikatos priežiūros įstatymų. Juose nepasiklysti turbūt nesugebėtų nė pats Dievas, tačiau kiekvieną kartą trinktelėjusi nosimi į poliklinikos ar ligoninės duris aš sugebu nustebti... Vis dar sugebu, nors prieš tai buvusį kartą galvojau – va kur ta riba!!! 

Štai išeinant iš gimdymo namų buvo įteiktas maniškės priežiūros planas: kadangi ji gimė per anksti, tai tas sąrašiukas buvo ganėtinai konkretus – po mėnesio pasirodyti vienam specialistui, po dviejų – kitam ir taip toliau. Vizitai išdėlioti penkiems mėnesiams į priekį. Tiesa, kodėl kiekvienam specialistui reikialngas šeimos gydytojos siuntimas nesupratau – ją jau apžiūrėjo specialistas, tai nejau plika akimi kad ir kokia nuostabi jos gydytoja bebūtų, gali matyti vaiko smegenų dangalo pakitimus? Bet tvarka yra tvarka – raštelį, galiojanti 30 dienų turi išrašyti šeimos gydytoja. Galima pagalvoti, kad ji neturi, ką veikti kaip tik išrašyti siuntimą ten, kur jau esi pasiųstas? O gal ji abejoja echoskopiją atlikusio specialist nuomone? Ne – ji tiesiog išrašo siuntimą. Su juo skambini į registratūrą ir sakai: “Man po pusantro mėnesio reikėtų patekti pas specialistą”. Registratorė mandagiai paaiškina, kad jei noriu petkti po mėnesio, registruotis reikėjo prieš tris… Argumentai, kad aš prieš tris mėnesius dar vaiko neturėjau, kad tai neišnešiotas naujagimis, nesuveikė. Poliklinika pasiūlė džiūti kiekvieną dieną prie kompiuterio – gal atsiras laisva skylė… 

Sėdėti internete ir ieškoti talonėlio pasiūlė ir mano pažįstamai, kai jos 4 metų vaikui netikėtai suskaudo dantuką. Kitas kelias – laukti savo eilės – tris mėnesius. Aš tikrai norėčiau pažiūrėti į tą žmogų, kuris tris mėnesius vaikščiotų su skaudančiu dančiu. Po ilgų diskusijų, odontologijos klinikos registratorė pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo… Sakė, taip ratas suktis pradės greičiau… 

Tai prieš kiek laiko man pasakykite, Mielos Mamos, Jūs registruojate savo vaiką pas gydytoją kai jam “planinė patikra” ir kai jam ūmus susirgimas? O ką daryti, kai vaiką ar save tiesiog nori patikrinti profilaktiškai? 

Pavyzdžiui man prisiklausius graudžių istorijų apie pašalintas krūtis, labia norėjosi saviškes parodyti specialistui. Bėdų nejaučiau, tai ir talonėlis po šešių mėnesių (taip taip – pusės metų) manęs neišgąsdino. Tyliai ramiai laukiau savo eilės. Apžiūrą atlikusi gydytoja mano prisipažinimą, kad atėjau pasitikrinti profilaktiškai priėmė santūriai, bėdų neužčiuopė, bet dėl šventos ramybės nusiuntė detalesniam tyrimui. Jo laukiau dar du mėnesius. “Ko čia atėjote? Ar žinot, ku esate? Kodėl ta gydytoja čia man siunčia, jei neturite nusiskundimų? Aš dar su ja pasikalbėsiu!!!” klykte ant manęs klykė gydytoja echoskopuotoja… Net pasijutau kalta, kad noriu pasitikrinti profilaktiškai, kad nenoriu sirgti ir gultis po skalperiu... O  kur tada išnyksta tie gydytojų nuolatiniai raginimai tikrintis? Nejau kas 3-4 metus negaliu tikėtis specialisto apžiūros? Sudariau dirbtinę eilę? Tai kad ne – prasėdėjau viena gerą pusvalandį ilgam koridoriuj prie užrakinto kabineto... Tiesa, po 8 mėnesius trukusio laukimo ir kaltinančio moralo, išgirdau, kad man viskas gerai. Tikrinausi prieš daugiau nei 3 metus, reiktų vėl užsirašyti...