Miesto mamos blogas: Kuo žaidžia vaikai?

Žinoma, mano Kruopai dar vis rūpi tie žaislai, kuriuos aš jai paduodu ir daugiau tą barškučių pasirinkimą lemia mano norai arba į svečius atėjusiųjų dovanos. Pamenu, labai norėjau, kad maniškė turėtų lėlę - kūdikį, tai kai radau pirkau net nedvejodama... Stovim su Vyru tada parduotuvės eilėje – jis su Barbora ant rankų, o aš su dvigubai už dukrą didesne lėle... „Aha, ir man buvo stadija, kada žaislus pirkdavau labiau sau nei vaikui“, - tada man šyptelėjo viena mama, stovinti už nugaros. O kiek man džiaugsmo buvo atrinkinėjant Barboros drabužius, kurie nukeliavo į lėlei skirtą dėžę. Dabar lieka tik sulaukti, kada  tas mano vaikas „įauks“ tą lėlę 

Bet visgi man baisu, kai pasižiūriu į tuos šiuolaikinius žaislus, kurių formos deformuoja net mano fantaziją. O kaip vertinti tas visas lėles, ant kurių miniatiūrinių veidelių dažų pritempta tiek, kad nugramdžius juos užtektų perdažyti mano vaiko kambarį visomis vaivorykštės spalvomis? Radau čia vienos moters pastangas tas populiarias ryškias lėles, paversti į man suprantamą vaizdelį ir turiu pasakyti, man patiko

Man tos su dviem kasytėmis ir megztu megztuku lėlytės gerokai labiau patinka. O gal aš čia tik senamadiška?

Nors pavyzdžiui mano dukterėčios mylimiausias žaislas buvo iš senos nosinaitės sumazgytas arkliukas – tampė ji jį, kol siūlais išėjo net tik uodega. Reikėjo matyti, kaip ji tą arkliuką kankorėžiais šerdavo  - gražesnio žaidimo nesu mačiusi. Nesakau, kad vaiką reikia pasodinti prie įsivaizduojamų draugų ir žaislų, bet kaip padaryti, kad ji neužsikrėstų  tais su realybės pojūčiu susipykusiais daiktais dar nesugalvojau... O gal nesikrimsti ir vaikui duoti visko, ko jis nori? Bet tai kaip tada su jo fantazija ir sugebėjimu mazgiukų rinkinį paversti arkliuku?

O su kokiais žaislais auga Jūsų vaikai?