Miesto mamos blogas: Laiškas SuperMamytėms

Niekada nelaikiau savęs supermama ir, atvirai pasakius, paskaičiusi kelis atvirus laiškus, rašytus taip save vadinančių supermamų, internete supratau, kad man labai pasisekė, jog tokia nesu ir dabar jau tikrai dėsiu visas pastangas, kad tokia netapčiau. 

Pirmoji nemenką reakciją sukėlusi moteris, buvo jau gan garbaus amžiaus ponia savo 30 metų sulaukusiai vienturtėlei iki šiol mezganti šalikus. Šios mamos su itin ilga patirtimi pyktį sukėlė vienos gerai žinomos jaunos dirbančios mamos socialiniame tinkle įkelta nuotrauka, kurioje pastaroji džiaugiasi būsimu filmu kino teatre. Vyresnioji niekaip negalėjo suprasti, kaip galima sau leisti nė metų neturintį kūdikį palikti nežinia kur, kodėl tokia neatsakinga mama išėjo į kiną, kodėl dirba ir t.t.

Kaip atsvarą šiai „neatsakingai“ mamai ji pateikė savo 30 metų auklėjimo ataskaitą, kaip ji susilaukusi dukters išėjo iš darbo, kaip augino ir mylėjo savo vaiką, kaip didžiuojasi iki šiol jai mezganti šalikus... Aš tikrai nieko blogo nematau, kai dukra nešioja mamos numegztą šaliką, bet ar šalikas netapęs pavadžiu tikrai norėčiau paklausti tos 30-metės moters? Bet tai jau čia jų asmeninis reikalas ir į tai nesigilinsiu, tegu gilinasi psichologai. Man tik įdomu, jeigu ir aš retkarčiais mėgstu nueiti į kiną ar pradėjau dirbti ir netgi mokytis, tai mane padaro blogesne ir mažiau mylinčia mama?

O gal reikia užsirakinti vaikų kambaryje ir išmesti raktą, nes kitu atveju tikrai yra tikimybė, kad vaikas be mamos praleis 10 minučių ir tai gali padaryti neatitaisomą žalą vaiko raidai? O tos mamytės, kurios net į tualetą vaiką kartu nešasi (pažįstu tokią) ar vos kelių savaičių kūdikį pas manikiūrininkę, kur dildžių dūzgimas, lako kvapas ir nagų dulkių debesis, tempiasi, nes  - cituoju: „nenoriu jo vyrui palikti“, tai jau auklėjimo, priežiūros, tobulumo ir meilės viršūnė? 

Kita gi mama už galvos susiėmė, kai kino teatre vieno filmo plakate pamatė nugara į liaudį stovintį nuogą vyrą, o jos 5,5 metų sūnus paklausė, kas čia?

Mama pašiurpo, nes nežinojo kaip vaikui paaiškinti, kad ten nufotografuotas tiesiog neapsirengęs žmogus, pradėjo domėtis, kur žiūri  vaikų teisės ir kodėl ta nuogybė nepridengta cenzūros įstatymais? Leiskite pacituosiu kino filmo platintojų atsakymą pasipiktinusiai mamai:

„Šis mamos ar supermamos nusiskundimas priminė vaikystę ir mano tėvelius, kaip jie mane auklėjo ir švietė. Tąsyk, dar sovietiniais laikais, eidavome į bendrą miestelio pirtį. Iki 7 metų eidavau su mama į moterų skyrių, o nuo 7 metų jau teko eiti su tėčiu į vyrų skyrių. Ir taip kelerius metus kas savaitę. Gal tai ir buvo pirmosios pamokos su natūraliais pavyzdžiais apie fiziologiją ? Ir dabar galiu pasigirti, kad „tos pamokos“ turbūt irgi prisidėjo prie to, kad mokyklą baigiau sidabro medaliu, po to ir universitetus, tapau tikrai padoriu kataliku ir visiškai tradiciniu heteroseksualu, dviejų jau pilnamečių vaikų tėvu, kuriuos stengiuosi auklėti taip pat, kaip ir mane tėvai auklėjo. Tad kaip tėvas ir paklausiu: jei mamai nesinori, kad jos vaikas stovėtų nuogas prieš langą, tai turbūt jai nesinorėtų, kad jos vaikas būtų ir su pistoletu rankoje ar kristų iš lėktuvo, ar užsivertęs butelį alkoholio, ar net Hario Poterio, skrendančio ant šluotos, kaip ir kituose, aplinkui ir šalia esančiuose filmų plakatuose, reklamose gatvėje, TV, internete, žurnaluose? Juk tikrai taip gali atsitikti, kad vaikas užlips ant šluotos, prisižiūrėjęs plakatų, bandys skristi... ir nukris, susižeis, gal net taps neįgalus...Turbūt pasakysiu banaliai pasikartodamas – viskas priklauso nuo požiūrio ir asmenybės brandos šiame moderniame ir hedonistiniame pasaulėlyje. (...) Netgi kitą kartą tikrai pasiimsime vaikus ir vyksime į muziejų, kuriame vaikams mielai parodysiu VENEROS skulptūrą, Dovydą, Minervą, netgi Bažnyčioje esantį Angelą... nuogą, bet su sparneliais... Mat dar, ačiū Dievui ir Protingam Žmogui, šie 2000 metų meno kūriniai kol kas NĖRA cenzuojami ir DRAUDŽIAMI amžiaus cenzu ir dar galima juos rodyti vaikams...“. 

Žinote, dabar gi ir aš norėčiau prisipažinti – aš su savo dukra maudausi vienoje vonioje!!! Ir drįstu teigti, kad mane ji nuogą matė iš priekio netgi dažniau nei iš užpakalio... SIAUBAS, ir kaip mane dar žemė nešioja?! Tiesa, humoro akivaizdžiai nestokojantys filmo platintojai nuogą vyro užpakalį plakate pridengė lipduku, kuriame raudoname fone baltomis raidėmis išrašyta: „Nebūtų supermamų, nebūtų šito lipduko“. 

Žinoma, galima dabar džiaugtis, pridengta vyro sėdimąja ir toliau rengti kryžiaus žygius, naikinant viską, kas tik nors kiek, supermamų nuomone, kertasi su gero vaiko nepriekaištinga raida: vaiko neleisti, atšilus orams į lauką, nes tikrai gali pamatyti „susikabinusius“  šuniukus ar „sulipusias“  boružes . Mamas, besivedančias savo atžalas į moterų pliažą prikalti prie gėdos stulpo, o tas, kurios išvydusios pyplį paplūdimyje neprisidengia šarvais, viešai apmėtyti papuvusiais pomidorais, dar reikėtų uždrausti ir pieno produktus, nes jis tai atsiranda liečiant karvių spenelius!!! Dar tikrai vertėtų ant laužo sudeginti visas lietuvių liaudies pasakas, kuriose išsukiotomis kojytėms šliaužioja kiškučiai ar pamotės viduriai ir smegenys laukuose iškratyti. Taip galima nueiti iki visiško absurdo... 

Taigi gerbiamos SuperMamos, kodėl sugebėjote žodį „supermama“ paversti tuo pajuokos vertu žodžiu? Kodėl šiandien gauti epitetą „supermama“ netgi sakyčiau yra labiau priekaištas nei privalumas?  Tikrai savo gyvenime esu sutikusi moterų, kurias norėčiau pavadinti  SUPERMAMOMIS: viena iš jų užaugino 3 savo ir 10 svetimų vaikų, o kita, augindama 3 vaikus, puikiai ir atžalomis, ir darbu, ir savo pomėgiais sugeba pasirūpinti, tačiau joms niekada liežuvis neapsivertė pliekti kitų mamų, kaišioti neprašytoms patarimus ar dar kažkaip bandyti įrodyti savo vertę ir tuo labiau nekompleksuoja, jei vaikai joms užduoda nevisai patogų klausimą.

Ir kaip man vienas žmogus yra pasakęs – nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai. Beje, ir pastaruosius vaikai dažnai patys visai neblogai suformuluoja, štai vienas vaikas, pamatęs tą nepridengtą nuogą vyriškį, konstatavo, kad tai tik „neapsirengęs supermenas“.

p.s. tekstą rašau, kai Barbora miega, jeigu ką ;)