Taip taip taip, šiandien man prasideda atostogos! Pati sau pavydžiu, nes jau mintimis kabinu makaronus ir siurbiu kapučino kažkur siauroje Romos gatvelėje, plūduriuoju Venecijos kanale gondoloje ir bučiuojuosi su vyru po Džiuljetos balkonu. Seniai taip sau pavydėjau!!! Tik tą eufotiją temdo faktas, kad mažoji su mumis nekeliaus ir išvažiuoja atostogauti pas Močiutę. Tiesiog pagalvojom, kad dabar yra tas vienintelis laikas, kai jai toks išsiskyrimas dar nebus toks suvokiamai ilgas ir tai paskutinis kartas 18 metų į priekį, kai mes galime su Mindaugu pakeliauti be mažylės.
Logika kaip ir aiški, bet kodėl ant dūšios taip virpa? Suvokiu, kad artimiausią savaitę pirmą kartą miegosiu be savo vaiko… Tiesa, jau yra tekę miegoti atskirai, bet tada, pirmomis dienomis po gimdymo, kai mažoji snaudė intensyvios terapijos skyriuje, aš dar nebuvau įkirtusi fakto, kad esu mama ir kažkaip to gumulėlio nebuvimas šalia manęs netrikdė. O dabar…
Žinau, kad mano Mama, užaugino 3 vaikus, tai jau patirties pasirūpinti anūke jai tikrai užteks, neabejoju, kad būsima Krikštamotė Edita jau dabar patalus Barborai kedena, o Senelis pasakas repetuoja, dievai gi dar ir neblogą orą žada, bet kažkaip vistiek neramu… Jaudinuosi ne dėl jų ar Barboros, o dėl savęs – kaip ištemsiu? Kai pirkau lėktuvo bilietus man tas laikas atrodė toks trumpas, o dabar tos 10 būsimų dienų atrodo, kaip ištisas mėnuo. Net ir Mindaugas vis pradėjo mygti, o kodėl mes nesusiruošėm tik savaitei?
Žvilgt dabar per langą – stiklu žliaugia lietus, Italijoje žada minimum +20. Pažadu - ištemsiu tą kankinantį ilgesį, juk išvažiuoju ne visam laikui. O pilna įspūdžių galėsiu Barborai grįžus pasakoti savą Italijos istoriją. O į kitas atostogas pasiimsiu ir ją ir galėsiu jaudintis dėl to, kaip ji ištvers skrydį, kitokį klimatą ar maistą.
Ko gero čia priklauso, koks tas vaikutis. Jei vienas verks ir ilgėsis mamos, tai kitas gali puikiai jaustis kitų, jam pažįstamų žmonių draugijoje. Nors aš savo dukrytės (1,9 m) dar niekada nesu kam nors ilgiau palikus nei kelias valandas, tačiau pagal jos charakterį, manau, nebūtų problemos. Ji labai svetinga, be jokių problemų per kelias minutes pripranta net prie svetimo žmogaus. Linkime gerų atostogų ir lengvo išsiskyrimo tiek mamai, tiek vaikučiui🌷
Viskas gerai, Laiminga mama laimingi vaikai.
Aš šiemet po 6 metų važiuosiu viena, nes visai šeimai, pinigėlių reiki anemažai keliaujant keturiese. Praeitais metais išleidom vyrą į Gruziją, o jis šiemet išleidžia mane į Lisaboną.
*išsiskyrimas
Ir jei Godai atostogų pavydėjau,tai šį kartą tik pasigrožėjau lagaminais. kažkaip net gera kad nesiruošiu jokioms pabėgančioms atostogoms. Irgi nesmerkiu, bet str, turbūt ir parašytas įvairių nuomonių provokavimui.
man tai nekokios emocijos kyla. bauda 18 metų būti su vaiku. galvočiau jei norima dirbti vos gimus, pašėlioti su draugais kas antrą savaitgalį, keliauti dviese kad ir kartą metuose net 10 dienų tai kokia čia graužatis begali būti? pasirinkta tai pasirinkta... na nori nuo 'baudos' atitrūkti...
Barbora tikrai dar mažesnė už mano sūnų. Neįsivaizduoju... Kaip gali patalų kedenimai, pasakos ir kiti svetimų žmonių 'vaipymaisi' (paprastai žmonės su kūdikiais bendraudami tikrai vaiposi) atstoti mamą ir tėtį. net dešimt dienų... neįsivaizduoju.
Jeigu jau dabar širdelė virpa, tai galiu pasakyti, kad jūs patirsite daugiau įtampos ir mažiau atsipalaidavimo, jei būtumėt pasiėmę vaiką kartu. Visi nepatogumai esant kartu su vaiku yra niekis, palyginus su patiriamu ilgesiu.
ir dar labai keista manyti, kad kūdikiui nesuvokiamas ilgas išsikirimas. Nejaugi jis turėtų prabilti žodžiais, kad pasakytų ką galvoja ir jaučia? dingo pagrindinis žmogus, kuris formuoja prieraišumo ir saugumo jausmą. jie visą neigiamą ir teigiamą patirtį priima tiesiog kaip normą, faktą, ir traktuoja, kad taip turi būti. Jei nėra fizinio skausmo, žinoma, jie neverkia.
komentaras skirtas pamąstymui, bet ne smerkimui. dabar populiaru pabėgti ir pailsėti nuo savo vaikų (mažų).
Aš tai gal priklausyčiau tokių ne visai normalių mamų sluoksniui, kurios be vaiko negalėtų išbūti nė dienos, o ką jau kalbėt apie ištisą savaitę... 😀
Lauksim įspūdžių!
Gerų įspūdžių! Na, tikrai reikia pabūti ir dviese, o nažiesiems kartais taip smagu su seneliais. Jiems ten irgi būna atostogos! 😀 Tad belieka tik atsipalaiduoti 😉 nors aišku, kad net ir per dieną pasiilgstu savųjų mažiukų...
Puikiai suprantamas jausmas 😀 Skaudes sirdele..bet mamai reikia reikia atostogu..ne tik fiziskai, bet ir psichologiskai 😀 Gero poilsio!!