Tingiu net tingėti... tikrai tais karščiais nesiskundžiu, man šiluma kaulų nelaužo, tačiau energija visgi kažkur susikoncentravo ties skersvėju ir jokio noro nėra skrebinti kompiuterio klavišais. Tai šiandien savo įspūdžius pateiksiu vizualiniu pavidalu :)
Teko mums su Barbora apsilankyti Klaipėdoje egzotinių drugelių parodoje ir šalia uostamiesčio esančiame zoologijos sode.
Dideliam mano džiaugsmui ar baimei net nežinau, labiausiai jai patiko šuniukai! Džiaugiuosi, kad ją vis dar ant nacionalinio paveldo, kad ir lenciūginio traukia, o sunerimti verčia faktas, kad ji net cypia iš pasitenkinimo pamačius šuniuką. Kai bėga pas senelių šunį ar prieinam kartu prie su šeimininku vaikščiojančio šuniuko, prieš tai atsiklausus ar galima, tai ramu, bet pradedu bijoti, kad ji kada gali prieiti ir prie “nesaugaus” šuns.
O gal čia mano baimė kyla lygioje vietoje? Ką patartumėte Jūs?
as irgi saugociau nuo sunu, ypac mazi neprognozuojami. Reiketu vaikui aiskinti nuo mazens, kad tik savas suo geras, o buna ir sergantys sunys, nuo kuriu galima uzsikresti neaisku kuo, nes giliai isitikinus, kad ne visi sunys buna savalaikiai skiepijami
Manau, kad tikrai reikia pasaugoti vaiką nuo svetimų šunų. Negali žinoti, kaip gali sureaguoti nepažįstamas šuo. Jei neįkąs, tai gali labai išgąsdinti vaiką. Nuo mažens patarčiau skiepyti vaikui savisaugą svetimiems šunims.