Beldžias į sielas mano pirmos Kalėdos -
Atskuba tyliai, atnešdamos gėrį!
Rieda jos ratais baltai išpaišytais,
Burzgia per žemę, barstydamos viltį.
O gal net viltį, bet džiaugsmą atrasti,
Ramybę pagauti ir į laimę sukrauti,
Obuolio sodo vaisių ragaujant
Su meile šioj žemėj užaugti.
Keliais vingiuotas, sniegu nužertais
Atrieda Kalėdos, džiaugsmo nešėjos.
Laimės lašeliais dovanas kraunam
Ėdžiose kūdikio juoko jau laukiam!
Dangaus Rojaus vartai staiga prasivėrė
O štai ir Kalėdos taip lauktos atėjo,
Sveiki, jos pasakė ir švęsti pradėjo!
Kalėdų miesto mama
