Tiksliai nepasakysiu, ar kažkur esu skaičiusi, ar informacijos šaltinis yra “viena bobutė sakė”, bet tas šaltinis teigė, kad moters pirmagimis visada bus panašus į tėvą. Taip yra dar nuo tų laikų, kai vyrai mamutų net nemokėjo medžioti, o moterims ir uogų rinkimas negarantavo sotaus gyvenimo. Anot tiksliai neįvardijamų šaltinių, taip yra dėl to, kad tėvas nenudoptų gimusio konkurento, kuris stebėtinai į jį panašus, ir padėtų išmaitinti papildomą burną. Savo Barboros panašumo į Tėtį priežaščių nenagrinėsiu, bet kad ana gavosi visiška jo giminės kopija yra neginčytinas faktas.
Panagrinėkime papunkčiui:
Plaukai. Mano giminėje baltapūkių ir su žiburiu nerasi, greičiau aplinkiniai paklaus, ar nesu kokios čigoniškos ar itališkos padermės, o štai Barborai, nors ir gimė su juodais ilgais plaukais, prasikalė varinis pūkas… “Visai kaip mano močiutės”, - išdidžiai konstatavo Tėtis Mindaugas.
Akys. Kad ir kaip Tėtis stengėsi, kad ir kaip norėjo, mano rudų akių, kurios ten pagal visas biologines doktrinas yra dominantė ir užmuša bet kokį kitokį geną, nesigavo… Tiesa, tėčio džiaugsmui prieš šviesą gerai įsižiūrėjus tose pilkose sagutėse galima išvysi rudus atspalvius, bet iki mano rudumo kaip iki mėnulio… Taigi ir čia viršų paėmė Tėtis Mindaugas. Hm… nors čia turbūt dar ir su mano tėvais pasiaiškinti reikia – ryškiai brokuotas akis mums su Broliu tėvai, būdami abu visiškais rudaakiais, įsūdė… Brolio vaikai pavaldėjo iš savo mamos dangaus žydrynės akis, nors pagal tas visas gamtines teorijas mėlynakiai su laiku ir išvis išnykti turėtų. Sekant gi mūsų šeimos tendencijas, tai mūsų giminėje rudaakiai nykstanti rūšis… Gerai, kad nors mano akių forma gavosi, o ką nors išgirdusi ir dešinį antakį kilstelna visai kaip aš.
Lūpos. Na čia jau tai tikrai galiu drąsiai tegti – lūpas maniškė nusikopijavo iš manęs! Mindaugas sako, kad mudvi susimastę net vienodai apatinę lūpą kramtom… Nors galėčiau prisiekti – aš tikrai tikrai lūpos nekramtau…
“Išporceliavus” tą mūsų bendrą Turtą papunkčiui, tai galima sakyti vienodai čia mes į tą Kruopą sudėjom, bet kažkodėl tik kas penktas pasako, kad ana į mane panaši, o visiems kitiems ji “Tėvo vaikas”. Gal ir nėra taip blogai – juk nuo seno sakoma, kad jei dukra panaši į tėtį, tai gyvenime jai neteks vargo vargti. Kita vertus dar tie visi panašumai keisis šimtą kartų, tačiau du svarbiausieji taip ir liks nepkaitę – tai lytis ir kraujo grupė – o šitais dviem tai ji tiksli mano kopija! Va taip.
O į ką panašus Jūsų mažylis?
Labai turtinga Miesto Mama.
Hm..gal ir yra tiesios apie tuos vyresnėlius..
Aš pati panaši į tėtį (nežinau kaip tą laimę/nelaimę pamatuot, bet..esu sveika, turiu namus, vyrą, du mažus pačius mylimiausius kukuliukus..matyt esu laiminga 😃 😃 )
Sūnus (vyresnėlis) - absoliuti tėčio kopija 😀 Dukra..visi sako į brolį panaši 😀 O man jei abu tiesiog.. unikalūs 😀