Sveiki.
Pagaliau sveikstam. Bet pastarosios pora savaičių buvo kupinos nerimo, nežinios.
Pirmą kartą Gundė taip smarkiai susirgo. Teko ne vieną kartą kviestis greitąją. Dabar norisi vieniems medikams padėkoti, o kitais, tiesą sakant nusivyliau...
Vieną vakarą temperatūra sukilo iki 40.5 laipsnių. Vos numušus vėl pradėjo kilti. Kvietėm greitąją. Atvyko nuostabi gydytoja, kuri viską nuodugniai patikrino, išsiklausinėjo. Nuramino mus, nieko labai blogo nepastebėjo, tad tą naktį į ligoninę nebevažiavom. O ir temperatūra nukrito. Gaila nepaklausiau gydytojos pavardės, parašyčiau padėką.
Sekančią dieną poliklinikoje gydytojas paskyrė antibijotikus. Diagnozė - angina, gripo komplikacija.
Kitą naktį vėl temperatūra kyla virš 40 laipsnių. Numušti nesiseka. Maksimalią paracetamolio dozę jau sugėrėm. Kviečiam greitąją. Šį kartą situacija kitokia. Nors medikų teisti neskubu, dažnai ginu, bet... Atvažiavo gydytoja, kuri prie vaiko net nepriėjo, su mum irgi nelabai bendravo. Svarbiausia užpildyti popierius. Bent jau iškart nusprendė vežti į ligoninę.
Taigi mes ligoninėje. Prieš išvažiuojant buvo liepta sunaudoti paracetamolio žvakutę, aišku temperatūra pradėjo šiek tiek kristi. Ligoninėj pilna vaikų ir matosi, kad vieną po kito siunčia namo. Mus priima rezidentė, kuri iškart arogantiškai paklausia ko mes čia trenkemės. Apžiūra paviršūtiniška. Išsiunčia namo ir liepia naudoti vaistus nuo temperatūros, pabrėžia, kad jokiu būdu neviršytumėm maksimalios dozės. Ir lyg negirdėtų, kad JAU VIRŠIJOM... Pakeliui namo dar turėjom važiuoti pirkti kitų vaistų nuo temperatūros, kuriuos pasiūlė. Grįžus namo Gundė buvo kiaurai šlapia, nes nuo žvakutės prieš išvažiuojant nukrito karštis. O važinėjome per šalčius...
Pati esu medikė, nors ne gydytoja, galiu daug ką patikrinti, apžiūrėti savo vaiką. Tai reagavau, ramiai triukšmo nekėliau, temperatūra taip smarkiai nebekilo, buvo ramiau. Bet tikrai supykau, kad vaikas su 40.5 temperatūra kaikuriems atrodo nebėda ir net nevertas išsamios apžiūros. Jei nebūtų pagerėję vėl kreipčiausi į ligoninę ir tikėčiaus, kad apžiūrės kas kompetetingesnis. Bet labiausiai gaila vaikų, kurie vežiojami pirmyn atgal ir tėvų, kuriem tokios vaikų būklės sukelia didžiulį nerimą.
Štai toks šį kartą mano blogas, tokia patirtis, džiaugsmai ir skauduliai. Ir vėl išvada ta pati - svarbiausia žmogiškumas.
O kokia jūsų patirtis sergant vaikams?
Tikrai taip! 😀
Ačiū! Pagaliau baigėsi liga mūsų. Lauksim blogo! 😀
Na, svarbiausia jau pasveiko ir viskas tvarkoj! 😀
Maniškė dažna ligų "gerbėja", tad ir su medikais dažnai tenka pabendrauti. Esu ne kartą ir greitąją kvietus, ir į priėmimą patys vežę. Kol kas gydytojai mūsų kelyje pasitaikė supratingi - visais atvejais vaikas buvo kaip reikiant apžiūrėtas, paguldytas į ligoninę. Žinoma, dėl kiekvienos smulkmenos į medikus ir nesikreipiam, tik tuomet - kai temperatūra ilgai laikosi sunkiai numušama vaistais, vaikas vangus, negeria skysčių ar juos išvemia. Stipriai karščiuojančius kūdikius(iki metų) bet kokiu atveju, išsikvietus greitąją, veža į ligoninę (taip man sakė greitosios pagalbos gydytoja). Dėl klaidingų diagnozių nustatymo - esam su tuo susidūrę. Parašysiu artimiausiu metu Bloge apie tai, kaip mūsų dukrytė kapstėsi iš ligų ligelių - iš savo patirties. Sveikatėlės Gundytei🌷😉