Sveiki!
Jau vasara, labai labai daug laiko leidžiame lauke. Juokaujam, kad mažoji galėtų ten ir gyventi, namų poreikio nebejaučia visai. Pirmi žodžiai pabudus ir truputį užkandus - noliu a liuką (noriu į lauką) :) Kadangi dienų dienas leidžiame kieme, tai ir mano rankdarbiams laiko mažai lieka, o blogai taip pat pasipildo pasakojimais apie laiką su vaiku :)
Šiemet buvo antroji mūsų tėčio diena, šventėm ją pas tėvus sodyboje, žinoma laiką leidome lauke. Dovana šiemet leidau pasirūpinti pačiai dukrytei, kuriai jau metukai ir 9 mėnesiai. Taigi išėjom į pievas ir močiutės darželius, pasakiau Gundytei, kad reik tėveliui surinkti puokštę iš gėlyčių ir, kad ji turi man parodyti, ką nuskinti. Taip ir padarėm, savo trigrašio aš nekišau, o rezultatas nuotraukoje. :) Prisipažinsiu rezultatas nustebino, pasirodo mano vaikas estetas! Visos gėlytės tik mėlynos, o ir puokštė neperkrauta, sakyčiau minimalistinė... Prisipažinsiu, pasiūliau dar nuskinti raudonų aguonų žiedų, bet vaikas griežtai atsisakė. Tėvelį puokštė, žinoma, labai pradžiugino.
O išvada tokia, kaip dauguma ir žinome. Reikia vaikams leisti kuo daugiau savarankiškai spręsti ir atlikti. Skatinti pačius kurti, ir rezultatas gali būti tiesiog nuostabus...
Iki kito karto!:)
Ačiū už pagyrimus dukrytei😀 Su visom pilnai sutinku👍
Pati gražiausia👍
Kartais tiesiog neįvertiname vaikų sugebėjimų, manydami, kad jie per maži. O išties jei tik leisime jiems laisvai ir savarankiškai veikti, jie stebins ir stebins :-)
Šaunuolė 😀! Ir tėčiui, įsivaizduoju, kiek laimės gauti pačios dukrytės kurtą puokštę 😀