MK- esi TU nuostabus,
Be(si)mokantis iš daromų vaikų klaidų,
Ir tėčiui, mamai tu esi puikus,
Kuriam svarbi yr vaiko ateitis.
Bandžiau Tave suprasti, kai nuomonės svyravo,
Ne viskam pritariau aš kažkada,
Bet visad aš žavėjaus, tavo skleidžiama jėga,
Kuri mane vis leido kilti į padanges.
Dėkoju ir už sugriautus tuščius idealus ,
Už pamokymą džiaugtis tik tuo, kas amžina, realu
Ir už vertybių skalę,
Pasimetusią blizgučiuose.
Už akimirką šauniausią,
Rodant praskrendantį paukštelį,
Ir už mokymą suprasti vėjo kalbą,
Bei įvertinti realybę.
Ačiū, kad (iš)mokei Tu širdies klausyti,
Už gražių planų kūrimą,
Ir už tai, kad klysti yra žmogiška ir nebaisu,
Bet kur kas sunkiau, tai pripažinti
Ačiū tau už meilę, rūpestį beribį
Ir už duonos kąsnį, mokant vaiką užsidirbti,
Ir už tai, kad Tu jau šešerius metus esi,
Ačiū Tau labai,labai...
Tad AČIŪ, kad buvai, esi ir būsi...
Su artėjančiais NAUJAISIAIS!
🌷
👍
Tikras poetiškas proveržis! 😀
🤗 MK - tai viena didelė šeima 😍
🌷
Net pagalvojau ar dėkot už sveikinimus, nes MK - tai mes ir jūs, tu ir aš, jis ir ji! Labai gražus eilėraštis!