Nuotykiai tęsiasi…
Vaikų gynimo dienos proga buvo organizuojamas pėsčiųjų žygis “ Nuspalvinkime ateitį”.
Pasvarstėme, pasitarėme ir nusprendėme: dalyvausim…
Pėsčiųjų žygiai, tai kažkas užkrečiamo...Pabandai kartą ir norisi dar…
Daug nulėmė ir labai patrauklus maršrutas, su tokiais nepaprastais sustojimų taškais: Raudonės pilis, Panemunės pilis. Taip pat motyvavo ir tai, kad tai labdaros žygis, skirtas paremti Raudonės vaikų dienos centrui.
Nors žygeivių susirinko kaip niekada mažai, žygis buvo nepaprastas. Be galo jauku ir smagu bendrauti buvo su visais keliauninkais.
Jau vien mūsų draugų būrelis sudarė daugiau nei pusę kompanijos, devyni iš septyniolikos…
Gauname dalyvio korteles ir iškeliaujame…
Stabtelim senose kapinaitėse, arba toje vietoje kas mena senas kapinaites… Tai dar pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Paskaičiuojame: reiškia jos atsirado čia 1914 - 1918 metais…
Maršrutas buvo šiek tiek pakeistas, nes žygeiviai pasirodė labai energingi. Turėjome daugiau keliauti dviračių takais ir kaimų keliukais, bet pasukome per pievas ir miškelius. Todėl pasikeitė ir atstumas. Iš 20 kilometrų susidarė net 30…
Mokėmės pažinti augalus.
Mus sužavėjo žydinčios žemuogės, rugiagėlės, aguonos…
Net dilgėlių lapų paragavom. Nuskynus dilgėlės lapą, jį patrynus tarp delnų ir suvalgius, gaunama nemaža geležies dozė.
Net nežinojom, kad Jurbarko rajone yra Kartupėnų piliakalnis. Tiesa jis dar nelankomas. Projektas jo sutvarkymui pasirašytas ir galbūt po metų jau jis bus įtrauktas į lankomų objeltų sąrašą.
Kartupėnų piliakalnis dar vadinamas Kiaukalniu, Sargučiu. Ant jo stovėjo Bisenės pilis, tai pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje.
Stabteldavome prie įvairių kryžių, menančių šių vietovių istoriją. Kai kurie žymi jau nebeišlikusių kapinaičių vietas.
Taip pat įžiūrėdavome ir nerealių būtybių. Čia mes matome laukinį žvėrį…
Džiūgaujame kai pasiekiam pusiaukelę. 
Kopiame į Raudonės pilies bokštą.Jėgų dar turim daug.
O kodėl neprisėdus neregėto dydžio kėdutėje. Gal ji paruošta kokiam milžinui?
Be abejo, keliaujant atgal, jau jautėme nuovargį. Bet kai pamatai ką nors gražaus ir vėl pasisemi jėgų. Šįkart mintis, nuo pavargusių kojų, nukreipė šis vaizdas…
Pasiektas dar vienas kelionės tikslas. Atsipučiame…
Ir finišas jau ranka pasiekiamas.
O mūsų mažieji keliauninkai dar turi jėgų. Jie dar prašo pabūti ir pažaisti ant šio laivo.
Mūsų laukia...Vaišina koše virta ant laužo.
Pavargom, bet jautėmės nugalėtojais. Įveikta net 30 kilometrų, tikrai ne kiekvienas tai gali…
Va čia tai veikla👍 Saunuoliai🌷 Daug ismokote ir dar praleidote laika gamtoje🌷