MOKINUKŲ KASDIENYBĖ

Sveiki,
Tęsiu savo blogą. Rašau tęsiu, nes taip ir nebuvau sustojusi. Gal rečiau, bet rašiau visą vasarą. Nes rašiau ne tik Mamyčių Klubui, rašiau sau, savo vaikams. Tai tartum dienoraštis, kuris išliks mums prisiminimui, kurį aš išsaugosiu ir popieriniame variante.
Mokinukai, apie kurių kasdienybę rašau jau dideli. Vienas vienuoliktokas, kitas ketvirtokas. Gal kam nors keista, kad rašau apie tokius didelius vaikus, bet ir dideliasi vaikais reikia džiaugtis, didžiuotis jų pasiekimais. Mes daug laiko praleidžiame kartu, vaikai aktyvūs tad tenka aplankyti daug koncertų, sporto renginių.

Savo bloge rašysiu ne apie tai ką veikia mokinukai, bet apie tai ką veikiame kartu. Ką naujo aplankėme, ko naujo išmokome, ką sukūrėme kartu.  
Rašysiu apie tai, kas įdomaus vyksta mažame mūsų mieste Jurbarke. Kokios galimybės tobulėti, šviestis ir augti mokinukams.
O su jais augame kartu ir mes
Dažnai sakau, kiek daug nežinotume, ir kiek daug nepatirtume jei neturėtume vaikų…
Ir dar sakau: ne pasenę žmonės sugrįžta į vaikystę ( kaip daug kas mėgsta sakyti), o tada kai jiems gimsta vaikai. Tada išgyvenam kiekvieną tarpsnį iš naujo, atrandame pasaulį iš naujo.Ir daug ką pamatome kitomis akimis, visai ne taip kaip tada kai patys buvome vaikais...O gal mes tada nemokėjom džiaugtis, gal to nemokė mūsų tėvai? Ir turime galimybę, ne tik mokyti, bet ir vėl patirti, išgyventi, prisiminti, kai ką pakartoti :-)
Net ir su žaislais žaidžiame, tik kitokiais nei savo vaikystėje. Galim stebėtis, palyginti, pasakoti kokie jie buvo kai augome mes.
O vaikai be galo mėgsta pasakojimus apie tėvų vaikystę. Kai leidžiamės klaidžioti prisiminimų takais ilgai užtrunkame…
Todėl tikiuosi, kad kada nors šiuo dienoraščiu MOKINUKŲ KASDIENYBĖ vaikai sudomins ir savo vaikus:-)