MOKINUKŲ KASDIENYBĖ. Apsilankymas Birštone...

Birštone buvome prieš penkerius metus,  įdomu buvo  vėl apsilankyti ir pasidžiaugti naujovėmis. Pasigrožėti išgražėjusiu miestu.

Nesilankėme sanatorijose, nesinaudojome SPA procedūromis , neaplankėme ir jokios kavinukės(tiesiog tam neturime pinigų), bet vistiek smagiai praleidome pusdienį, o kavinuke mums tapo poilsio aikštelė miške, meniu  - tai ką įsidėjome iš namų.
Vaikus, o ypač Airidą sužavėjo, Kneipo takas. Kas tai yra, ir kodėl taip vadinamas? Takas sukurtas taikant vokiečių dvasininko Kneipo natūralaus organizmo grūdinimo metodiką. Jis  sudarytas iš  20 skirtingos faktūros takelių, savaime į žemės paviršių trykštančio mineralinio vandens baseino. Takeliai iškloti konkorėžiais, lentutėmis, kaladėlėmis, įvairaus stambumo ir šiurkštumo akmenėliais, ir jais žygiuoti reikia basomis kojomis.

Vien konkorėžiai skirtingų trijų rūšių, va šiais takeliais pereiti buvo jau tikras ištvermės išbandymas. Juokavome, kad betrūko stiklo šukių ir vinių.

Ėjome, mirkėme rankas šalto mineralinio vandens dubenyje o kojas baseine, vėl  ėjome ( Airidas išbandė ir lėtu žingsniu ir bėgte), ilsėjomės, juokavome. 

Paskui patraukėme link Birštono piliakalnio, kitaip vadinamo Vytauto kalnu. Nebūtume mes, jei į jį neįkoptume, nepaskaitytume užrašų ant stendų, medinių skulptūrų.

Sekantis sustojimas -  mineralinio vandens garinimo bokštas.  Gana įspūdinga, o žinant, kad dar ir naudinga sveikatai, dar patraukliau. Bokšto sienos padengtos medžių šakelėmis, jomis teka mineralinis vanduo. Tad būnant  bokšte ir šalia jo kvėpuojama  mineralų prisotintu oru. 

Mūsų sportininkai nepraleidžia progos pasimankštinti.

Be abejo, yra mieste ir daugiau ką pamatyti, bet mūsų ekskursija apėmė tiek, neskaitant paprastų pasivaikščiojimų ir pasisėdėjimų parke, mineralinio vandens ragavimo..