Mokinukų kasdienybė. Dar viena pažintinė kelionė po Lietuvą. ŠATRIJOS KALNAS, TYTUVĖNŲ BAŽNYČIA, KELMĖS DVARAS..

Į šią kelionę Airidas leidosi su draugu ir jo šeima.
Įdomu klausytis vaiko patirtų įspūdžių,jis pasakoja tai ką matė ir aplankė, o aš tai ką perskaičiau apie jo aplankytas vietas.
Airidui kaip visada įdomiausia klausytis legendų ir padavimų.

Pirmasis aplankytas objektas Šatrijos piliakalnis, dar vadinamas Šatrijos kalnu, arba Luokės piliakalniu.
Šatrijos piliakalnis, viena gražiausių žemaitijos kalvų, kuri apipinta legendomis. Jis stūkso Telšių rajone. Kalvos pavadinimas siejamas su tokia legenda. “Kartą ėjo milžinas, prisipylęs kišenes žemių, ir pavargo. Tada jis atsigulė pailsėti ir užmigo. O pelės jo kišenes pragraužė.Milžinas atsibudo ir pamatė, kad jo kišenės kiauros, labai supyko ir sušuko: “Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra.” Nuo tada šią kalvą imta vadinti Šatrijos kalnu.

Taip pat kalbama, jog čia mėgstamiausia visų žemaitijos raganų susirinkimų vieta. Jos kažkada apipylusios žemėmis čia stovėjusią bažinyčią. Taip atsirado kalnas, o po kurio laiko, bažinyčiai pradėjus pūti, ir griūti, įlinko ir kalno viršus.

Ir dar viena legenda. "Milžinas Alčis buvęs nepaprastai stiprus ir nuolat keliaudavęs. Jis daug žmonėms padėdavo, daug ir pikto darydavo – kaip jam būdavo tinkama. Išgriaudavo kaip šieno kupetas didžiausius miestus, didžiausius medžius su šaknimis išraudavo. Mėtydavo didžiulius akmenis, kuriais laivus triuškindavo, prie vieno kalno kovėsi su slibinu. Ten atrado to slibino sukrautus turtus. Paskui jam patiko vieno pono duktė, vardu Jauterytė, už kurią jis tuos turtus ir atidavęs. Ta mergaitė buvo nepaprastai graži ir stipri, stipresnės už ją nebuvo visame krašte. Ji, paėmusi už ragų jautį, jį per galvą permesdavo. Tačiau šalia Alčio ji tarodė kaip vaikas. Alčis ją labai mylėjo, o ji šukuodavo jam plaukus ir barzdą šukomis, didumo sulig malūno sparnais. Kelionėse pati sėdėdavo jam ant pečių. Kai Alčis brisdavo per upes, vanduo jam iki kelių tesiekdavo. Mirus Jauterytei, Alčis labai jos gailėjęsis, palaidojo ją toje vietoje, kur šiandien stovi Šatrijos kalnas, o jos garbei supylė didžiulį kapą iš smėlio, kurį trimis nešimais iš pajūrio savo prijuostėje atsigabeno."

Sekanti sustojimo vieta Kelmės dvaras.
Čia įsikūręs Kelmės krašto muziejus.
Dvaro rūmai statyti  apie 1780 metus - tad tai yra vieni seniausių po šiai dienai išlikusių dvarų Lietuvoje.
Išlikę įspūdingi bokšto formos vartai. Šalia dvaro Vilbėno tvenkinys. Airido darytoje nuotraukoje matosi maža vartų dalelė.

Dar apsilankė Tytuvėnų švč, mergelės Marijos bažnyčioje.
Airidui paliko įspūdį, kad šalia bažnyčios yra bernardinų vienuolynas.

Mano mažąjam keliauninkui pasirodė, kad svarbiau nufotogravuoti informacinius stendus, nei patį objektą :-)
Na nesvarbu, įspūdžiai vis tiek išlieka.