Mokinukų kasdienybė. Džiaugiamės žiema...

Kaip smagu, kad ši žiema leido pasidžiaugti savo teikiamais malonumais. Ir čiuožimu nuo kalniukų…

Ir čiuožimu ant ledo ( na tai kas, kad pačiūžų neturim), puikiai ėjosi ir su batais…Ant mūsų miesto vandens telkinio buvo suorganizuota diskoteka ant ledo. Šis renginys pritraukė daugybę miesto gyventojų: didelių ir mažų, su pačiūžomis ir be, bandančių čiuožti ir tik žiūrinčių į čiuožėjus.

O dabar jau ir besmegenius galima lipdyti  Tiesa, Airidas besmegenius dar tik piešia.

O vieną dieną surengėme “ekspediciją”  - kelionę Nemuno ledu.Tyrinėjome kaip atrodo užšalusi upė, kokio storio ledas. Aptarėme kaip elgtis ant užšalusio vandens telkinio, kaip elgtis jei ledas įlūžta.
Nors ir kalbame apie tai, pirmiausia galioja taisyklė: be suaugusiųjų ant ledo neiti. Ir labai tikimės, kad jos mūsų sūnus laikysis.
Bandome rašyti kojomis…

Darome angelus sniege...

Statome...Šaltukas padovanojo įvairaus dydžio ir storio ledo plytų.

Išsiaiškiname kas tai yra sausledis, ir kaip jis atrodo, kas po juo…Ir kaip smagu ir įdomu kai jis traškėdamas lūžinėja po kojomis...
Tuo pačiu pakalbame apie properšas…

Ir čiuožti einame kartu su savo mokinuku, pasikvietę dar ir kiemo draugų. Ir šiaip pasivaikščioti ir patyrinėti gamtos. Ir  vis pagalvojame, negi mes tokie tėvai, kurie užgožia vaiko savarankiškumą, neleisdami vaikui vienam būti lauke? Kodėl taip pagalvojame, ogi todėl, kad labai retai pamatome tėvus vaikštinėjančius su tokio amžiaus vaikais. Bet mums gera kartu, mes kartu ir atrandame, ir tobulėjame, ir tiesiog džiaugiamės vienas kito draugija. Patyliukais džiūgaujam, kad mūsų vaikas nori būti su mumis kartu.