MOKINUKŲ KASDIENYBĖ. Filmas "Gerumo stebuklas", žiūrėčiau jį dar kartą...

Šiandien nusprendėme neveikti nieko...Tiesiog susiglausti ir pabūti kartu namuose… Taip taip, vienuolikmetčiai taip pat mielai glaudžiasi prie tėvų...Susiglausti  ir pažiūrėti  gerą filmą.
Mūsų pasirinktas filmas “Gerumo stebuklas”. Visai neseniai Airidas skaitė knygą “Stebuklas”, skaitė ir šiek tiek pasakojo man. Ir tik dabar, pažiūrėjusi šį filmą, labai pasigailėjau, kad neperskaičiau šios knygos ir aš. O taip kartais darau, tada lengviau su vaiku aptarti jo skaitytą knygą, padiskutuoti apie ją…
Filmas be galo jautrus, paliečiantis aktualią temą vaikų kasdienybę mokykloje. Net ir būnant eiliniu vaiku, sunkių situacijų neišvengiama. O jei esi kitoks, toks pagrindinis filmo herojus - paliestas ligos, sunkių išgyvenimų, ir praleidęs 10 metų, besislepiant nuo kitų akių. Toks jis norėtų likti ir toliau, nematomas, kad netektų jausti įsmeigtų žvilgsnių į save, kad nereikėtų girdėti užgauliojančių žodžių. Bet tėvai, nors ir skaudančiomis širdimis, išleidžia jį į mokyklą, į 5 klasę.
Patyčios, pirmi draugystės daigeliai ir dūžtančios viltys pritapti…Užsiaugini sparnus, krenti žemėn ir vėl kyli...
Kodėl vaikai žiaurūs? Nuo ko tai prasideda? Nuo aplinkos, kurioje būna...Nuo šeimos, kurioje auga...Nuo žmonių, kurie juos supa...Nuo pavyzdžio, kurį mato...Nuo noro pritapti…(kartais ir ne prie geriausios kompanijos)
O jei atvertume širdį gerumui...Jei pasiaukotume dėl draugo…
Siužetas ne vien tik apie pagrindinį herojų Ogį, kartu pasakojami ir vyresniosios sesutės išgyvenimai. Kokia ji kartais jaučiasi vieniša, nors auga tikrai mylinčioje šeimoje…
Paliečiami ir dar kelių vaikų likimai...Kiekvienas jų su savomis istorijomis ir nuoskaudomis...Kodėl jie, net nenorėdami gali įskaudinti…
Gėris slypi ne išorėje, jis dažnai glūdi viduje...
Apkabini savo vaiką, norėtum, kad nieko panašaus jam nereikėtų patirti niekada. Bet supranti, kad ne tik apkabinti ir priglausti reikia. Reikia mokinti suprasti, užjausti, atleisti. ..
Reikia kaip tą paukštelį, stumtelti iš lizdo, kad jis išskleistų sparnus ir skristų…
Ir vėl galiu sakyti: tik dėka vaikų, aš pamačiau puikų filmą.Tai dar viena priežastis, viena iš milijono, tarti ačiū likimui, už tai, kad juos turiu...