MOKINUKŲ KASDIENYBĖ. Rugsėjo pirmoji...

Ateik, ateiki,
Prie mokyklos slenksčio
Ir atiduoki
Kas sunku, netikra.
Ateik, ateiki
Ir tyliai pasisemki
Tiesos, gerumo, išminties, kantrybės.

Semk švariom rankom,
Semk pilnom rieškučiom,
Tyra širdim
Ir sąžine tyra.
Ateik, ateiki
Į vaikystės slėnį.
Čia skaisčios spalvos ir balti šešėliai,
Kurie netemdo
Ateities viršūnių…
Rugsėjo pirmoji mums ypatinga diena. Galėčiau ją sulyginti su gimtadieniais ir Kalėdom.Tai ne tik visuotinė šventė, tai ir mūsų šeimos šventė. Jau daugiau nei vienuolika metų ji švenčiama mūsų namuose.
Kiekvieni metai: dar daugiau lūkesčių, dar daugiau darbo, dar daugiau atsakomybės…
Bet visi jie ypatingi -  ar pirma klasė, ar ketvirta, ar net vienuolikta - tai metai, kurie nesugrįš, tos akimirkos nebepasikartos.  
Žiūrėdama į savo vienuoliktoką dar labiau graudinuosi, juk kitais metais jis bus abiturientas. Jau beveik suaugęs, pasiruošęs žengti lemiamą žingsnį savo ateities link.
O mažasis - paskutinieji metai pradinėje. Jau ketvirtokas. Ir vėl graudulys užlieja širdį. Ir jis - mūsų mažulėlis, šiemet užbaigs dar vieną etapą. 
Norime, kad prisiminimai apie šią dieną išliktų vaikų atmintyse, kad juos nusineštų į savo būsimas šeimas. 
Labai patiko septyniolikmečio sūnaus žodžiai (ištarti ne man, bet draugams): “aš noriu pabūti su šeima, kiek man čia beliko tų rugsėjo pirmųjų.” Iš ties tai taip paglosto širdį, pagalvoji, kad ko gero iš tiesų turi prasmę tai ką darome…
Kol visi buvo pasinėrę į masinį apsipirkinėjimą mokyklai, mes buvome pasinėrę į apmąstymus, ką įdomaus ir įsimintino nuveikti šią ypatingą dieną. Kaip nustebinti savo mokinukus, kad jų veiduose nušvistų šypsena, akys išsiplėstų iš nuostabos, kad kartu praleistas laikas būtų smagus.
Šventiniai pietūs namuose. 
Nesinori tokio man brangaus laiko su šeima praleisti perpildytose kavinukėse, pilnose šurmulio. Noriu kiekvieną vaikų įspūdį iš mokyklos išgirsti, įsidėmėti, įsidėti į širdį…
Noriu, kad mūsų palinkėjimai nepasiklystų triukšmingoje aplinkoje.
Įvairiomis progomis keliame taures. Mūsų vaikai gavo pakelti ir išgerti po išminties taurę. 
Taurėse buvo linksmi ir įdomūs klausimai, abiems vienodi. Ir bandant atsakyti į juos tiek ketvirtokui, tiek vienuoliktokui gerokai teko pasukti galveles.
Atsakinėjant į klausimus gavome gerą juoko dozę visi, nes tiek šmaikščių ir orginalių, bet ne visada teisingų, atsakymų mokinukai pateikė. 
Ateis laikas reikės laikyti egzaminus. Laimingam bilietui ištraukti, reikia lavinti rankelę. Tad lavinam, lavinam…

 Šie bilietai be pralaimėjimų. Bilietai į pramogų parką Uno, linksmam laisvalaikio praleidimui ateityje. Keturi, kad kiekvienas galėtų pasikviesti po draugą.

Dar viena staigmena - pasivažinėjimas riedžiu.
Tikrai pataikėme , sugalvodami šią pramogą. Smagu buvo, tiek vaikam, tiek tėvam. Įgūdžių neturėjome nei vienas, tad visų jėgos buvo lygios. Vaikai galėjo mokyti tėvus ir dalinti patarimus, bei rodyti pavyzdį kaip geriau valdyti šią transporto priemonę.