Gyvenam prie Nemuno ir visi vaizdai susiję su šia didinga upe mums mieli akiai.
Aišku visada pabrėžiu, kad lengva mums grožėtis kai netenka nukentėti, netenka patirti ką iš tiesų reiškia potvynis.
Dar žiemą laukiame kol Nemunas užžšals.
Pavasarį laukiam kol išplauks ledai. Taip pat laukiam parskrendančių gražuolių gulbių, apsistojančių užlietose pievose.
Vaizdas kai ima plaukti ledai išties įspūdingas. Ne tik plaukia, bet stumiasi ant kranto. Ledo luitai ima lipti vienas ant kito. Ir pakrantėse susidaro ištisi ledynai.
Ne kasmet tokius kalnus tenka pamatyti. 
Didžiausi kalnai "išauga" tose vietose, kur upės vaga suka į šoną, kitaip tariant upės kilpoje.
Ir visi šie ledynai nusėda pievoje, o upė atlikusi savo sunkų darbą, didingai teka toliau...
Ir gėrimės šiais gamtos dovanotais vaizdais.
Airidui norisi pakilnoti ledo gabalus. Kelti, mesti, stebėti kaip dūžta. O dar galima ledo gabalėlyje ir įžvelgti kažką... Šio forma jam priminė paukščiuką...
👍
Oho! Tai bent! Įspūdinga😀
👍😀