MOKINUKŲ KASDIENYBĖ. Tytuvėnų buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Pro Tytuvėnus važiavome jau ne kartą, stabteldavome prie vienuolyno, bet neužsukę keliaudavome toliau. Bet šįkart nusprendėme atidžiau  pasidairyti po Tytuvėnų apylinkes ir po patį vienuolyną.
Ne tik pasidairyti, bet ir daugiau sužinoti apie šį gražų ir paslaptingą statinį.
Su gido pagalba nusikėlėme į praeitį, ir susidomėję klausėmės istorijos skaičiuojančios šimtmečius:
Tytuvėnai kadaise buvo mažas miestelis, sudarytas vos iš kelių trobesių, smuklės ir apšiurusios bažnytėlės, jį buvo nusipirkęs didikas Andrejus  Valavičius
Valavičius kartu su žmona kartą pamatė, kad žmonės netelpa į bažnyčią ir per mišias turi stovėti lietuje, šaltyje ir vėjyje. Todėl jis prisiekė pastatyti naujus maldos namus.
1618 metais buvo pradėta statyti naujos bažnyčios ir vienuolynas.
Buvo pakviesti bernardinių vienuoliai iš Vilniaus, Kauno, Krokuvos
Vykstant statyboms, pagrindinis sumanytojas ir fundatorius pasimirė, bet jo pradėti darbai buvo tęsiami. Ir 1835 metais  iškilo didinga bažnyčia ir dviejų aukštų vienuolynas.
Patalpų sienos buvo ištapytos biblijinėmis scenomis. Kurias aptiko restauratoriai po dažų sluoksniu, kuris teptas vietomis net keliolika kartų.. Ir tik kelios tokios scenos atkurtos, kitos sienos dar pridengtos ir slepia savo paslaptį.

Rūsiai buvo pritaikyti produktams laikyti. Ten buvo įrengta ir įspūdingo dydžio šildymo krosnis. Joje vienu metu tilpo 3 vežimai malkų. Iš krosnies buvo nutiesti kanalai šiltam orui cirkuliuoti.

Vienuolyne gyveno nuo 12 iki 18 vienuolių. Jų celės mažutės.

Buvo įrengta biblioteka, siuvykla ir kitokios pagalbinės patalpos.
Čia vienuoliai rinkdavosi maldai, 7 kartus , bet kokiu metų laiku, ir bet kokiu paros metu.Čia sienos maldų girdėjo tiek, kad vargu ar dar galima rasti šventesnę vietą.


Vienuolyno karceris, turintis du langus. Vieną mažutį, į vidinį kiemelį, kitą didesnį į  maldyklą.

Mergelės Marijos angelų karalienės bažnyčia labai puošni, ištaiginga. 
Iki šiol išlikę vertingiausi 25 balsų vargonai pastatyti 1789 metais.
Kabantis “Marijos su kūdikiu” paveikslas kaustytas pasidabruotomis plokštėmis. 
Šoninėje navoje didingai atrodo  pagrindinio fundatoriaus Andriaus Valavičiaus antkapinis paminklas.
Airidas dar pro vienuolyno karcerio   langelį žvelgdamas bažnyčios vidun ir matydamas auksu spindinčius papuošimus, garsiai svarstė ar ten tikras auksas...Atsakymas: visi papuošimai paauksuoti.

 
Kristaus laiptų koplyčia. Ji turi 30 laiptų pakopų, kur kiekviename laipte po stikliniu gaubtu įdėtos šventos relikvijos pargabentos iš Palestinos. Laiptais maldininkai kopia keliais, melsdamiesi ir bučiuodami kiekvieną gaubtą su relikvijomis.

Apsilankymas šiame vienuolyne paliko didelį įspūdį gausiai mūsų kompanijai. Tai buvo kažkas naujo, didingo, paslaptingo. Mes vyresnieji tiek įvairių filmų matę , knygų perskaitę apie vienuolius. Tai tartum atvėrėme mažutį langelį į praeitį.
Be to labai įdomu tokiose vietose lankytis su gidu, nes tik pasivaikščiojus tiek visko nesužinotum, į daug detalių net neatkreiptum dėmesio.