Prezidentės raginimui „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ nelikome abejingi ir mes. Pasidomėję kas vyks mūsų mieste ir aplinkiniuose miesteliuose, pasirinkome - žygį pėsčiomis knygnešių takais.
Mus labai sudomino tai, kad bus paliesta ir istorija. Sužinosime šį tą apie knygnešius.
Kodėl būtent knygnešių taku? Žygis buvo organizuojamas Šakių rajone. Šiame rajone, Sudargo miestelyje buvo itin patogu platinti uždraustą lietuvišką spaudą, todėl, kad Sudargo miestelis pačiame pasienyje, ir knygos atkeliaudavo iš Tilžės spaustuvių. Čia gyveno kunigas Martynas Sederevičius, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, ir visas savo lėšas skyręs šiai veiklai. Sederevičius buvo vadintas knygnešių tėvu.Jo kapą aplankėme pačioje žygio pradžioje,o apie knygnešių veiklą papasakojo Sudargo istorikė.
Žygiui buvo paruošti simboliniai knygų ryšulėliai, kuriuos žygeiviai galėjo nešti viso žygio metu.
Keliavome panemune, vietomis teko keliauti užlietomis pievomis, vietomis šlapiais kukurūzų laukais. Takeliai nebuvo itin patogūs. Bet mes buvome viskam pasiruošę, todėl nebijojome isipurvinti ar sušlapti.
O kokia skani arbata per trumpą poilsio pertraukėlę.
Žygyje dalyvavo 75 dalyviai, vyriausiam žygeiviui buvo 83 metai. Nuostabus žmogus spinduliuojantis energiją ir gerą nuotaiką. Trims jauniausiems žygeiviams buvo po 10 metų. Smagu, kad atsiranda ir daugiau tėvų, kurie skatina vaikus tokiems išbandymams. Pasitraukti galima visada. Ir iš ties pusiaukelėje stovėjo autobusiukas, kuris būtų parvežęs į finišo vietą. Bet jis taip ir liko tuščias. Žygeiviai buvo labai ištvermingi.
Nukeliavome 15 kilometrų. Buvome apdovanoti medaliais ir diplomais.
Aišku namo grįžome pavargę, bet laimingi. Tai mūsų su Airidu 5 - asis žygis. Ilgiausias pėsčiomis įveiktas atstumas. O mes jau imame svajoti apie dar ilgesnį.
Šauniai ir labai prasmingai laiką leidžiate 👍😀
Na jūs tikri šaunuoliai 😀
Šaunuoliai!
Nuostabu - tiek vaiko grūdinimui, tiek istorijos suvokimui👍😀
👍😀