Tam, kad tūrėtum draugų, reikia mokėti dalintis. Gundei tai suprasti prireikė laiko ir dar dabar reikia dažnai tai priminti.:)
Kai Gundytė buvo dar mažytė ir neturėjo nei metukų, dalindavosi viskuo. Jei koks vaikutis parodydavo norą, tuoj atiduodavo žaisliuką. Turim truputį vyresnių giminaičių vaikučių, jie greit perprato ir tuom naudojosi, atiminėdavo žaisliukus...
Taigi mūsų mažoji paaugo ir sulaukus kokių metų ir dvejų mėnesių nebesileisdavo skriaudžiama. Nesvarbu didesnis ar mažesnis niekas negaudavo iš jos daiktų. Tiesa, labiausiai gindavo jai priklausančius žaisliukus, bet mums nerimą kėlė, kad mažoji pradėjo muštis... Reikėdavo visada akylai saugoti mažesnius draugus ir daug daug aiškinti, kad reikia pasidalinti, gražiai elgtis.
Truputį virš pussantrų metukų atėjo "VISKAS MANO!" metas. Nesvarbu sava ar svetima, dalinimosi procesas baigdavosi kalnais ašarų. Mažajam pussbroliui kiekvieną kartą prisiartinus prie kokio žaisliuko būdavo paaiškinama: - Čia mano! Viskas buvo priėję prie to, kad nenorėjo Gundė dalintis ir artimaisiais: - Čia mano bočius, - išpyškino mažoji ir neleido prisiartinti pusbroliui prie senelio. Oi daug kantrybės, aiškinimų, pamokymų mums pareikalavo toks dukrytės elgesys.
Dabar Gundė dar mokosi dalintis. Pati pasiūlo žaisliukus vaikams. Tiesa, kartais reikia priminti, kad ne viskas priklauso jai vienai. Yra keli daikteliai (pvz.: pliušinė katytė), kurių niekam neužką neduotų, bet dėl to mes nepykstame, juk visi turime tik mums priklausančių brangių daiktų. Kartais tik nerimą kelia, kad nepanorus pasidalinti Gundytė linkusi susipešti... Na ką, tokiu atveju būna, kad subaram ir daug daug kalbamės šia tema...
Norėčiau šiuo blogu paskatinti diskusiją - kaip jūs mokinate vaikučius dalintis? Gal gausiu patarimų iš jūsų?
Mes su sia problema kazkaip is vis nesusidurem. Vyriausiasis budamas mazytis visad dalindavosi su kitais, o kitiems vaikams, augant ne po viena, o seimai gausejant tas dalinimasis tarsi naturalus dalykas. Net gaunant kazkoki skanesta, jis nesuvalgomas, o dalinamasi, o jei tai labai labai mazas dalykelis ir dickiai turi, patys pasiulo maziukams.Ir ne tik dalinimasis, bet ir vienas kito saugojimas, kad kas nenuskriaustu, kad kas nemalonaus nenutiktu.
O mums jau yra šiokia tokia problemėlė...jei nusprendžia, kad jo žaislas, tai niekam neduoda, bet šiaip kai įsižaidžia tai visai gerai su pasidalina 😀 Kaži kaip vėliau bus, manau visi vaikai turi išgyventi tokį etapą 😀
Mes kol kas dar besusidūrėm su dalinimosi problema, viską Ignas duoda, iš jo kiti vaikai paima, o jis nė cypt. Bet, kai brolis paaugs, manau, turėsim ir mes šią problemą. Manau, dauguma vaikų dalintis nenori 😀