Su Jumis ir vėl sveikinasi "Mokomės draugauti" mamos :)!
Rašydamos apie vaikų daugystę, mes - trijų panašaus amžiaus vaikučių mamos, norime pasidalinti su Jumis savo patirtimi, taip pat paklausti Jūsų patarimų, kartu pasidžiaugti vaikučių pasiekimais bei pasvarstyti apie problemas ir rūpesčius, su kuriais susiduriame mes ir mūsų vaikai, mokydamiesi bendrauti bei draugauti.
Šią savaitę noriu papasakoti apie tai, su kuo nori/nenori draugauti mano mažoji Urtė. Urtei jau beveik dveji, tad pirmieji požymiai, jog jai reikia kitų vaikų, pradėjo rodytis maždaug prieš pusmetį.
Urtei ir man be galo pasisekė, nes nuo pat kūdikystės kompaniją mums palaiko labai geros mano draugės su labai panašaus amžiaus vaikučiais. Pirmieji Urtės metai pralėkė nepastebimai - su draugėmis suguldydavom savo kūdikėlius į vežimėlius ir plepėdamos apie "mamiškus" reikalus kasdien po kelias valandas sukdavom ratus po savo rajoną, mat visai netoli viena nuo kitos gyvenom. Savaitgaliais lėkdavom pas kitą Urtės draugę Gundę, kuri yra pora mėnesių vyresnė. Ir man, ir dukrytei šie susitikimai būdavo tarsi "mokykla" - aš sužinodavau, kas mūsų dar laukia, o dukrytė po tokių susitikimų palipėdavo bent porą raidos laiptelių aukštyn.
Šis laikas buvo be galo svarbus ir vaikams, ir mamoms. Turėdamos pirmagimius, viena kitą be galo palaikėm ir supratom, kartu mokėmės ir dalinomės džiaugsmais bei rūpesčiais. Gerdamos atšalusią arbatą, vis juokaudavom - kada gi ateis tas metas, kai vaikučiai žais vieni su kitais, o mes užuot ištisai keitusios sauskelnes bei maitinusios, ramiai sau gersim karštą arbatą :).
Tas laikas atėjo maždaug po pusantrų metų. Žinoma, kartu atsirado ir naujų iššūkių. Dabar, geriant arbatą, šalia moteriškų pašnekesių nuolat skamba padrąsinimai vaikučiams nebijoti kartu pažaisti, prašymai nesipešti dėl to paties žaislo, nuolatiniai klausinėjimai, ar nenori ant puoduko, bei prašymai ką nors suvalgyti.
Įdomiausia tai, kad augant vaikams ryškėja ir jų charakteriai, tad ir draugauti jiems nebūtinai norisi su tais, kurių mamos draugauja :). Nors Urtė be galo džiaugiasi, kai susitinka su savo bendraamžiais draugais, tačiau dar labiau šokinėja iš laimės, kai horizonte pasirodo vyresni draugai - septynmetis pusbrolis bei keturmetė pusseserė ar septynmetis draugas Donatas. Donatas - ypatingas draugas, kurį Urtė mato kiekviename panašaus amžiaus ir panašios išvaizdos berniuke. Kartą kieme pradėjo lakstyti paskui tokį berniuką, šaukdama Donatai Donatai! Bandžiau paaiškinti, kad tai ne Donatas. O ji vistiek savo :)!
Urtės darželio auklėtojos taip pat patvirtino, kad Urtė kur kas dažniau kompaniją palaiko joms nei savo bendraamžiams. Sako, kad tai visiškai normalu - mat tokie mažiukai tik pradeda mokytis draugauti su kitais, tad kol kas dažniau renkasi vyresniųjų kompaniją.
O su kuo mieliau draugauja Jūsų vaikučiai - su mažais ar dideliais?
Matyt, vyresni vaikai atrodo įdomesni 😀, maniškis irgi su suaugusiais noriai bendrauja, pažaidžia, o vat vaikų kol kas labai nereikia sar.