Vaikystėje Kalėdos turbūt yra pati laukiamiausia šventė. Tik ką daryti, kad jos ir pateisintų savo lūkesčius, nenuviltų, dieną užpildytų prasminga ir įdomia veikla? Turbūt atspėjote, kad televizorius čia tikrai netinka. Tad kaip atšvęsti Kalėdas prasmingai ir turiningai? Šiuose straipsniuose papasakosiu, ką valgyti, ką veikti, kaip puošti namus, ką dainuoti, kokių tradicijų laikytis per šventes.
Daugiau apie baltų tradicijas galite pasiskaityti čia.
Ką valgyti?
Visi žinote mūsų tradicinį Kalėdinį patiekalą - kūčiukus. Tai vienas svarbiausių apeiginę reikšmę turinčių valių, tačiau tikrai ne vienintelis. Šiandien norėčiau papasakoti Jums apie kūčią - seną, labai gardų apeiginį valgį.
Visas kūčių stalas paruošiamas taip, tarsi būtų skirtas aukojimui: po staltiese patiesiami šiaudai - tai gausaus derliaus ženklas, o taip pat kaip mirusi "žolė" jis simbolizuoja puotaujančias vėles, ant šiaudų būdavo dedamos aukos ir per kitas senąsias apeigas. Paaukotas maistas daugelyje kultūrų laikomas ypatingu, teikiančiu begalinę stiprybę ir darną. Ant stalo padedamos tuščios lėkštės išėjusiųjų vėlėms, o pati vakarienė taip pat pradedama tam tikromis apeigomis, bet apie jas - kiek vėliau.
Ant tokio specialiai paruošto stalo dedama kūčia - tai lyg senovinė saldi mišrainė. Į kūčią būdavo sudedami visi svarbiausieji derliaus produktai, taip norėta padaryti ypatingą auką protėvių Vėlėms ir dievams iš visko, ką per metus žmonės sukaupė geriausio. Taip tikėtasi užsitikrinti sotų gyvenimą ateinantiems metams.
Kaip pasigaminti kūčią šiandien? Labai paprasta. Paimkite dubenį, į jį sukrėskite indelį daigintų grūdų, supjaustytų lazdyno riešutų, nuplikytų aguonų, smulkiai supjaustytų džiovintų obuolių (tinka ir kiti džiovinti vaisiai, razinos, nors senovėje Lietuvoje tokių produktų ir nebuvo), įdedame porą sriubos šaukštų medaus (geriausiai tiks skystas medus, tačiau susicukravusį galite patirpdyti truputį pakaitinę) ir viską gerai išmaišome. Skanaus. Kūčia tikras gardumynas. Kaip ją valgyti? Visai taip, kaip dalinatės duonos rieke - visi šeimos nariai paeiliui paragauja po šaukštelį, galite sakyti ir linkėjimus, o jau norintys pakartoti dedasi į lėkštelę ir valgo kiek nori. Nepamirškite kūčios įkrėsti ir protėvių vėlėms į tuščią lėkštutę ir palikti per naktį. Kūčią laikyti reikėtų šaldytuve.
O kokie dar patiekalai būdavo dedami ant kūčių stalo? Puikiausiai tinka avižinis kisielius, spanguolių kisielius, naminė gira ar alus, įvairiausi patiekalai iš žuvies ir grybų, virdavo šiupinius iš šių metų derliaus. Nustebsite, bet prieš didžiąsias žiemos šventes viena svarbiausių tradicijų kaime būdavo ir apeiginės skerstuvės. Artimose mūsų kaimynėse, pavyzdžiui, Ukrainoje, iki šiol kūčioms skerdžiama kiaulė. Mūsuose taip pat išlikę skerstuvių dainų, skirtų kalėdiniam laikotarpiui, taigi nebijokite išsivirti ir mėsišką šiupinį. Norite tos ypatingos dainos?
Papjovė mergos telių
Ir skūrų nubielijo
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Reikia duot pirmam ragai
Ba jo yr aštrūs nagai
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Dalykit trečiam auseles
ba anas myli mergeles
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Dalykit ketvirtam akis
Ba anas vaikščioj po naktis
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Dalykit penktam širdely
Anas džiovina mergely
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Dalykit šeštam skobas
Ba anas bučiuoja bobas
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Duokit septintam koją
ba anas vaiskan joja
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams
Duokit dešimtam mėsų
Ba anas jau padvėso
Dalykite mergelės
Dalykite berneliams.
Šioje dainoje atsispindi senas suvokimas, kad paaukotą gyvulį reikia visiems pasidalinti ir suvalgyti. Aukojama mėsa nesudedama į podėlius vėlesniam laikui. Skerstuvių susirenka draugai ir kaimynai, vaišinasi iš bendro katilo. Kiekvienam padalinama pagal jo savybes, pavyzdžiui, koja duodama išjojančiam į karą taip tikintis jam suteikti spartumo ir stiprybės, sėkmės kovoje, o akys duodamos tam, kuris vaikštinėja tamsoje, kad geriau regėtų. Nepamirštami ir mirusieji - mėsos duodamos tam, kuris jau padvėso.
Kokių tradicijų laikytis prie kūčių stalo?
Tai štai jūs jau viską pagaminote. Valgiai garuoja ant stalo ir kviečia visus susėsti. Tai dabar tiesiog prisikimšime pilvus? Toli gražu. Nors esate alkani po visos dienos triūso (o tai ir yra tikrasis pasninkas, kai ruošdamiesi vakarui neturėjote kada nė pavalgyti), pirmiausia turėsite sulaukti ypatingų ženklų ir pasimelsti.
Prie kūčių stalo susėdama danguje suspindus Vakarei žvaigždei. Dairykitės pro langus. Kai šeima susėda, namų vyriausiasis paima kūčią, kūčiukus, duoną ir kitus apeiginius valgius ir apneša juos tris kartus apie namą (neškite ir apie daugiabutį). Apnešęs beldžia į duris ir įvyksta pokalbis su laukiančia šeimininke ir vaikais:
- Kas čia eina?
- Ponas Dievas.
- Ką jis atneša?
- Šventą kūčią, skalsos, sveikatos, darnos ir laimėms šiems namams.
Tada keliaujantis "Dievas Senelis" įleidžiamas ir pasodinamas prie stalo. Jūs įsileisite Dievą į savo namus. Tai yra nuostabi, neįkainojama šventa patirtis. Namų vyriausiasis pradeda maldą, dėkodamas už visas gėrybes, kurias gavote šiais metais ir prašydamas tokios pačios skalsos ir kitais metais, sveikatos, laimės namams. Tada jis nulieja truputį giros, midaus ar alaus ant žemės ir visi paeiliui pagal amžių po gurkšnį atsigeria sakydami viens kitam linkėjimus. Tai yra vadinama žemyneliavimu. Tuomet šeimos nariai pasidalija duonos riekele, kūčia, ragauja kūčiukų.
Pavalgę šeimos nariai dainuoja kalėdines dainas, mina mįsles, buriasi iš šiaudų ar vaško, o galiausiai keliauja į lauką aplankyti bičių ir obelų (jei yra), vilkti blukį. Apie šias tradicijas papasakosiu antroje straipsnio dalyje.
Alkas.lt nuotr.
