Moterų norai nesutilptų į storiausią knygą

Sveikos. Klausimas – ko nori moterys - manau, labiausiai kankinantis visuomenę (vyriškąją jos pusę) nuo neatmenamų laikų ir drįstu teigti, vis dar neperkandamas lig šiolei.

Kiek filosofų yra apie tai rašę, tyrinėję, bet vieningos nuomonės niekada nebus, juk moterys nėra vienalytė, viena etikete žymima „rūšis“, su vienodu „sukirpimu“, mąstymu, pasaulėžiūra. Kalbu apie moters suvokimą, vidinį pasaulį, ne išvaizdą, beje, ji taip pat būna klaidinga.

Moterys juk yra skirtingos, nerasite vienodo požiūrio moterų, kurios analogiškoje situacijoje elgtųsi vienodai, na nors yra išimčių, kai tam tikrose situacijoje pasielgiama MOTERIŠKAI, tai tarsi savarankiška dogma apie moterų ideologiją, bet dogmų rėmai per griežti, kad būtų galima sutalpinti viso moteriškojo pasaulio svyravimus.

Moterų norai priklauso nuo jos ASMENYBĖS, amžiaus, gyvenimiškos patirties. Juk sutiksite, ko trokšta 20–metė, po dešimties metų visa gali apsisukti 360 laipsnių kampu ir norus įtakoti gyvenimas. Nors, be abejo, daug lemia ir patyrimas. Mes esame įvairios. Žinoma, jei esame perdėtai globėjiškos, tenkinamės vien tuo, ką suteikia gyvenimas, tie norai būtų elementarūs, žemiški ir mums to pakaktų.

Tačiau jei nenorime vien tenkintis tuo, kas suteikiama, norime siekti, polėkio, jausmo, gyvenimo, tuomet norų spektras plečiasi ir pasipildo daugybe vaivorykštės atspalvių.

Skeptikės norus pasveria „už“ ir „prieš‘, konkrečios žino, ko nori ir į naujoves žiūri labai atsargiai, tame yra ir pliusų, ir minusų. Optimistės moterys į visa, ko nori, žiūri lengviau, jei jos to nori, vadinasi, to ir reikia, ir nereikia dvejoti ir imti iš gyvenimo visa, ką jis suteikia. Kam dvejoti? Globėjiškos moterys savo norus dažnai pamina dėl kitų gerovės, taip tapdamos nebetokios įdomios ir tuo pačiu pačios pavargsta nuo kitų bėdų.

Man patinka gyvenimiška taisyklė: verčiau gailėtis dėl to, ką esi padariusi, nei dėl to, ko nepadarei. Nemėgstu stovėti prie patinkančių batų (elementarus palyginimas) ir pusę valandos dvejoti, imti ar ne, jei jie man patinka, patogūs, gražus, perku ir bėgu tolyn, nes tokia taisyklė, kad jei išeini neįsigijusi norimo dalyko, paskui keliaujant namo kirba mintis „O gal visgi grįžti, gal reikėjo imti?“.

Sakyčiau, tokios taisyklės – moteriškos. O kiek teko matyti tokių situacijų ir pažįstamų rate, kai dvejoja „NORIU – NENORIU, REIKIA-NEREIKIA“. KURIŲ GALŲ tas dvejojimas? Imi ir eini, ir džiaugiesi, nesuki galvos.

Įvairiai galima interpretuoti tai, ko nori. Moterys juk visos skirtingos tiek savo mąstymu, aplinka, kurioje gyvena, netgi aplinka, kurioje užaugo. Galbūt visada siekė geriausio rezultato nuo vaikystės, paauglystės ir tas siekimas išliko lig šiolei. Galbūt pakako to, ką turi, ir tenkinasi TUO, KĄ TURI, ir visą gyvenimą plaukia pasroviui.

Jei skaitote tai, turbūt retkarčiais atpažįstate ir save, juk visos esame moterys. Dėstau mintis abstrakčiai, nes vienareikšmio atsakymo į klausimą - KO NORI MOTERYS nėra! Manau, jei masiškai būtų atlikta įvairiausių specialybių, tikėjimo, pažiūrų moterų apklausa, sąrašas - ko nori moterys - užsitęstų iki begalybės, nes tai, kaip sakiau, įtakoja pats gyvenimas, tikslai.

Ar plaukiam pasroviui ir imam iš gyvenimo, ką jis pametėja, ar bėgam pirmyn ir čiumpam tai, ko norime pačios, o ne tai, kas „atriekiama“.

Konkrečiai sau gali atsakyti tik kiekviena moteris, ko ji nori iš gyvenimo, šeimos, santykių, artimųjų, draugų ir t.t. Nes kiekviena žiūrime iš savo varpinės, ko mums trūksta.

Nesu nei skeptikė, nei perdėtai optimistiška, bet esu iš tų, kurios mėgsta pasielgti kartais perdėtai skubiai, ekspromtu nuspręsti, ir kol kas neteko dėl to pasigailėti. Imu iš gyvenimo visa, ko noriu, tvirtai žinau, ko šiuo metu man reikia ir stengiuosi suki gyvenimo ruletę taip, kad pasiekčiau tai.

Žinoma, ne visa įtakota mūsų norais, negalima lipti kitiems per galvas, reikia stengtis, kad norai neviršytų galimybių, nebūtų sugniuždyti lūkesčiai ir nebūtų dėl norų nelaimingų žmonių greta. Kaip sakant, siekti to, ko nori, legalia kaina.

Galbūt banaliai nuskambės, bet kiekvienos norai prasideda nuo LAIMĖS, GEROVĖS, MEILĖS, SVEIKATOS ir tuose žodžiuose sutelpa dar šimtai, tūkstančiai mažesnių norų, jausmų. Į šiuos pagrindinius dalykus sudedame tokius mažyčius norus, sudedamąsias dalis, kurios priklauso nuo mūsų pačių asmenybių, kaip kad į laimę – buvimą kartu su artimais žmonėmis, turėjimą draugus, tikrus laiko patikrintus, puikius santylius su šeima, vyru, vaikais.

Gerovę pripildytume geru apmokamu darbu, jaukiais namais, stabilia finansine padėtimi, materialiai aprūpintu gyvenimu. Ar tu karjeristė, ar pavyzdinga namų šeimininkė, ar atsakinga darbuotoja – visos nori tos gerovės, kuri leidžia ne tik egzistuoti, bet gyventi, leisti sau pildyti NORUS, materialius.

Į meilę sutilptų tokie norai kaip artimų žmonių meilė, tėvų, brolių, seserų, vyro, vaikų, draugų ir t.t. Meilės noras sutalpina begalę meilės formų. Ir tai galime interpretuoti savaip. Sveikatos noras natūralus, kai esi sveika, gyvybinga ir jautiesi gerai, tuomet gali pildyti savo norus.

Jei žiūrint iš savos pusės, mano norai taipogi žemiški, jei pasverčiau galimybes, kad šeimos nariai būtų sveiki, laimingi, nieko netrūktų, bendravimas ir panašūs kasdieniški, bet GYVENIMO pagrindu esantys dalykai. Tačiau esame ne vien mamos, bet ir moterys, aš nesijaučiu savanaudiška, egoistiška, jei nenoriu, tarkime, šią dieną gaminti pietų, ar tarkime, liko nepadaryti lengvi buitiniai darbai.

Nenoriu būti vien namų šeiminke, tada jaučiuosi taip lyg dusčiau. Man reikia bendravimo, tad ir noriu turėti draugų, su kuriais galiu kalbėti ne vien apie vaikų auginimą, bet ir atitrūkus nuo rutinos, tiesiog prisiminti gerus senus laikus, pailsėti protiškai, atsipūsti, niekur neskubant tiesiog bendrauti.

Nenoriu tapti MAMIŠKA povyza su kedukais, padrikai į uodegą surištais plaukais, vedančia sūnų į darželį, tarsi išsnykstančia rudeniškam fone. Mėgstu pagyvinti ansamblį, pasijausti "gyva". Kurių galų, sakys kai kas, tau atrodyti „reproduktyviai“, jei jau esi žmona, mama? Atsakyčiau - tam, kad aš to noriu. Ir tuo viskas pasakyta.

Jei jaučiuosi gerai atrodydama moteriškai, o ne mamiškai, tai ir nenoriu dingti pilkoje minioje.

Norą gyventi geriau turbūt turi kiekviena moteris, bet aš džiaugiuosi tuo, ką turiu, bet nepamirštu ir tai, ko noriu. Visuomet pasveriu galimybes ir randu tinkamą sprendimą. Tad noriu ir turiu. Dažnai būna taip, kad apie ką svajoju, galvoju - vienokia ar kitokia forma po kiek laiko ir gaunu. Gal tas pozityvus nusiteikimas visgi turi įtakos?

Tad klausimas - ko nori moterys - gali būti atsakytas kiekvienos ASMENIŠKAI ir sudėtas į milžinišką knygą, kurią perskaitę vyrai suprastų tai, kad... nieko nesuprastų, ir vėl klaustų: „tai ko gi, po galais, nori tos moterys?!”.

O žinot, jiem to ir nebūtina žinoti, kam visa sudėti į knygą ir leisti pažvelgti į moteriškų norų kerteles? Tuomet nebeliktų paslapties šydo. O šiuo retorišku klausimu mes ir esame patrauklios, skirtingos, kiekviena savo asmenybe, kaip fenomenas, kuris lig šiolei aštrina diskusijas.

Būkite asmenybėmis, kurios tik pačios žino, ko nori. Imkite iš gyvenimo visa, ko trokštate.

Roberta

Naujas konkursas: Mano moteriškumo paslaptis

PIRMOSIOS SAVAITĖS UŽDUOTIS - "Ko nori moterys?"

Projekto rėmėjas - BOMOND grožio salonas!

www.bomondsalon.lt

Nuostabi dovana - įvaizdžio pakeitimas mamytei ir jos vaikučiui!

O mamytę nugalėtoją ir jos mažylį fotografuos DARIUS STRAZDAS 

www.strazdofoto.lt