Mūsų vasara pilna pirmųjų kartų. Tikriausiai tuom ir žavūs tie pirmieji vaikelio gyvenimo metai. Kad gali būti ir tūkstantinis pirmasis kartas.
Kadangi mano sūnus tėtį mato, tik kas trečią ar ketvirtą mėnesį, o ši vasara dėkinga tuom, kad galime būti kartu, norisi ją praleisti paprastai bet nepaprastai. Tai eilinę išvyką prie vandens paverčiame nors truputį kitokia.
Šiandien, leidome aitvarą - pirmą kartą.
Ir nors seniau, tai atrodė laaabai paprasta ir nieko čia stebuklingo.. Šiandien tai buvo, kažkas ypatingo. Man nėra gražesnės muzikos ausims, kaip mano berniuko krykštavimas. Tas juokas toks tikras ir saldus. Net dabar rašant, šypsena nedingsta nuo veido - prisiminus tą laimingą vaiką.
Ir tos mažytės smulkmenos, mūsų gyvenimą daro nuostabų.
