Mūsų namučiuose įdomus svečias

 Vieną vakarą į mūsų laikinus namučius štai koks grožis įskrido!

Dukrelė pamanė, kad kregždutė.

Bet, kai įsižiūrėjo, pavadino "skraidančia pelyte", nes kai paglostė, pajuto švelnų kailiuką ir pamatė mažų akyčių žavesį.

Tėtis įvardino tą pelytę šikšnosparniu ir pasiieškojęs informacijos supažindino su teorinėmis žiniomis, kad:

šikšnosparniai yra unikalūs gyvūnai, iš kitų tarpo išsiskiriantys daugumai žinduolių neįprastomis biologinėmis ypatybėmis.

Šikšnosparniai yra vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai. Žinduolių tarpe šikšnosparniai yra vieninteliai, kurių priekinės galūnės virtusios sparnais.

Skirtingai nei paukščių, šikšnosparnių sparnus sudaro ne plunksnos, o plona odos plėvelė, kuri jungia ne tik priekinę galūnę su užpakaline, bet ir uodegą bei labai pailgėjusių priekinių galūnių pirštus.

Vaikščioti ar stovėti, jie nesugeba, nes kojos ir pėdos per silpnos atlikti šias funkcijas.

Jos naudojamos kitiems tikslams – kai kurios rūšys su jų pagalba sugauna ir doroja didesnį grobį, o visos rūšys – kabojimui.

Jų kojų pirštai turi ilgus, aštrius nagus

bei stiprias sausgysles. Dėl to, šikšnosparniui nutūpus pirštai stipriai susigniaužia ir nagai įsikabina į lubas. Jie gali kabėti net ant vienos kojos. Net žiemodami, kai užmiega keliems mėnesiams, kabo žemyn galva.  Šikšnosparniai gali galvą pasukti 180 laipsnių kampu, todėl net kabodami žemyn galva kuo puikiausiai viską aplink mato.

   Atsižvelgiant į išvaizdą, mitybą ir orientavimosi aplinkoje būdą visi šikšnosparniai yra skirstomi į vaisėdžius ir vabzdžiaėdžius. 

 Vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai dažniausiai yra mažesni už vaisėdžius, o aplinkoje orientuojasi tiek regėjimu, tiek skleisdami ultragarsą. Tai dar viena unikali šikšnosparnių savybė – skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą.

   Dauguma vabzdžiaėdžių šikšnosparnių minta vabzdžiais, bet yra ir plėšrių, mintančių varliagyviais, ropliais ar net kitais smulkiais šikšnosparniais.

   Dar viena unikali šikšnosparnių savybė yra vabzdžiaėdžių šikšnosparnių sugebėjimas nepalankiu gyvenimo laikotarpiu 5 – 35 kartus sumažinti savo kūno temperatūrą ir dėl to sulėtėjus medžiagų apykaitai nesimaitinti net 5 – 7 šaltus mėnesius. Tai taip vadinamas įmigis.

Štai kiek visko naujo ir nepatirto dukrelė sužinojo ir savo akytėmis išvydo. Nuo duobar sakė, kad pieš šiuos padarėlius tik mažomis akytėmis ir jau jų nebijos, nes jie visai ne vampyrai, kaip ankščiau manė.