Sveikos :)
Mūsų Jaunius Ąžuolas yra tikras knygų mylėtojas. Knygų skaito/išklauso daug, vis prašo ir prašo paskaityti, o bibliotekose mus visi puikiai pažįsta. Na ir vieną vakarą jis prieina prie skaitančio tėčio ir paprašo paskaityti būtent tą knygą, kurią skaito tėtis. Tai, kad knyga ne vaikiška - ne argumentas. Nėra paveikslėlių? - niekis. Taigi atsisėdo ir klausosi Adolfo Ramanausko (Vanago) knygos "Daugel krito sūnų..." Klausosi įsmeigtu žvilgsniu ir bando viską suprasti kol ima ir užmiega.
Kitą dieną važiuojame automobiliu ir jis man iš galo, kad išrėš "Mama, aš partizanas ir saugau Lietuvą", "Vienus partizanus nušovė priešai, bet kitų tai ne". Net aiktelėjau! Reiškia, kad rimti tekstai kuo puikiausiai tinka trimečiui - kiek suprato, kiek ne, bet esmę tikrai įsisavino.
Man pačiai tai savaitės apmąstymų tema. Gal vaikams reikia skaityti ne tik vaikiškas knygas? Gal reiktų dažniau paskaityti suaugusiems skirtus tekstus, poeziją? Juk būtų visai nebloga proto treniruotė. Lai tai bus man nauja užduotis, kuria pasidalinsiu ir su jumis.
Na, o šios savaitės Jauniaus Ąžuolo TOP žaidimas - partizanai. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad trimetis susistatys bunkerį ir slėpsis nuo priešų sakydamas, kad jis šitaip saugo Lietuvą! Džiugu, kad taip anksti prasidėjo tokie įdomūs žaidimai, nes per juos galima tiek daug išmokti ir sužinoti. O man pačiai tai atgaiva po visų policijų/gaisrinių/greitųjų manijos :D
O gal čia tik man taip nuostabu? Gal jūs vaikams skaitote suaugusių knygas?
👍 Šis įrašas man priminė kaip aš savo tėčiui dar vaikas kartu su savo knygomis iš bibliotekos parnešdavau knygų apie partizanus 😀