Mūsų šeimos Šv. Kūčios ir Kalėdos

Man Kūčios gražiausia žiemos šventė. Gal todėl,kad su ja puoselėjamos ir šeimos tradicijos bei vertybės. Kaip ir kiekviena šeima, mes irgi turime savo tradicijų, kurios natūraliai atsirado ir kasmet išlieka.

Taip jau susiklostė, kad Kūčių vakarienė valgoma mūsų namuose. O per Kalėdas jau vykstame lankyti giminių. 

Šiemet Kūčios buvo ypatinga tuo,kad tai pirmosios šventės mūsų mažajam Ignukui. Nors jis ir mažas, ir dar nelabai supranta,kas tos Kūčios, Kalėdos ir Kalėdų Senis, bet puikiai dalyvavo vakarienės metu ir ne ką entuziastingiau pakavo savo dovanas, kad ir su tėvelių pagalba.

Namuose auga jau du dideli pagalbininkai. Vienas padėjo stalą dengti, kitas - maistą gaminti. Tokia pagalba tikrai praverčia, ypač kai tenk viena ranka gaminti, viena koja vežimuką stumdyti:)

Laikydamiesi tradicijų stalą padengėme 12 patiekalų, ir visus paragavome, įtraukdami ir vaikus. AIšku, jiems kiek sunkiau, nes visi patiekalai atitiko jų skonio receptorius, bet...gera pradžia - pusę darbo:)

Išragavę patiekalų, pasidžiaugę šventine nuotaika ir atvykusiais seneliais, vaikai nuskubėjo ieškoti dovanų, kuriuos Kalėdų Senelis prašė senelių perduoti. 

Kiekvienais metais per šventes stengiuosi šeimos apsirengimą kažkaip suderinti. Šiemet visi vyrai puošėsi baltais marškinukais (borlių buvo net identiški). O mes su Gabriele vienodomis suknelėmis, ir vienodais aksesuarais. Už juos atskiras ačiū mūsų mylimai Mili_Magic. Auskinių rankų ir širdies žmogus. 

Vaikai, prisižiūrėję filmukų, liepė iš vakaro palikti Kalėdų Seneliui ir elniui pavalgyti ir pieno. O ryt atbėgę prie eglės puolė tikrinti, ar maistas suvalgytas ir ar atsirado dar dovanų. Ir, nepatikėsit, bet kūčiuką paliko tik vieną, morka dingo, ir pienas buvo išgertas. O vietoj maisto - dovanos. Kiek laimės vaikams.

Mums su vyru beliko tik pamirksėti vienas kitam ir pasidžiaugti, kad "triukas" pavyko:)

Kalėdos pralėkė, atnešdamos daug teigiamų emocijų, daug dovanų, kuriomos džiaugiamės kasdien ir daug šiltų prisiminimų mums ir mūsų šeimai.