Mūsų susipažinimo istorija

Sveikos :)

Kaip gera mintimis grįžti atgal ir prisiminti kaip pirmą kartą sutikai savo gyvenimo žmogų.
Mūsų istorija prasidėjo vieną saulėtą rugsėjo 1-osios rytą prieš 9 metus :)

Tada, mes abu ką tik įstoję į univetsitetą sėdėjome didžiulėje auditorijoje su dar maždaug 120 lygiai tokių pačių besijaudinančių pirmakursių. Lietuvių filologijos specialybė labiau patraukė merginas, tad dideliame būryje buvo vos 8 vaikinai. Ir ką jūs manot....prasidėjus grupių sąrašų skaitymui supratau, kad mano grupėje bus net 5 vaikinai iš tų 8 :)
Ir štai mūsų grupė jau sėdi mažesnėje auditorijoje, vieni kitus puikiai matome, bandome susipažinti. Mano vyras (pasirodo kaip ir aš jį) iš karto patraukė dėmesį.
Pirmą savaitę universitete visi dar nieko nesuprasdami miglinėjome, bendravome per pertraukas. Tai ir aš su savo būsimu vyru šį bei tą pakalbėdavau. O rugsėjo gale sulaukiau kvietimo į visai kito grupioko gimtadienį, kuriame turėjo būti ir jis. Taip nepraėjus nė mėnesiui po pirmo susitikimo išsišnekėjome ir supratome, kad jaučiame abipusę simpatiją.
Pamenu tą vakarą skraidžiau padebesiais, visas miestas atrodė daug gražesnis, o oras kur kas kvapnesnis.
Diena po dienos vienas kitą vis labiau pažinome, drauge praleidome labai daug laiko, pažinome viens kito šeimas ir pavasariop susivokėm, jog nieko daugiau gyvenime nebesinori ieškoti, nes tikrų tikrutėliai jau radome vienas kitą. Pradėjome organizuoti vestuves, kurios įvyko vos po metų ir mėnesio nuo mūsų pažinties.
Dabar, kai tai pasakoju, viskas atrodo taip greitai, bet pamenu, kad tuomet jaučiausi labai užtikrintai :)  Na ir taip jaučiuosi jau 8 mūsų santuokos metus. O per tuos metus mes ir universitetą baigėm, ir 2 vaikučių sulaukėm, ir gyvenam sau gražų gyvenimą :)

Tokia ta mūsų pažinties istorija, o man net šiurpuliukai nuo prisiminimų eina :D

Skaistė