Sveikos mamytes, vakar besiruošdama į lovą sulaukiau skambučio, po to pokalbio taip blogai jaučiausi vis nedavė ramybės.. O pokalbis buvo toks..
Viena pažįstama prieš mėnesį įsigijo šuniuką tam, kad vaikai būtų ramūs ir jai nezystų, kai įsigijo sakė prižiurėsiu vesiu į lauką ir tikrai auginsiu visada. Bet po mėnesio viskas pasikeitė varkšelio neveda į lauką, o jei padaro ką į kambarį tai muša, apšaukia.. Sakė vaikai jį kankina tampo, kojytes nudraskytos tie vaikai jie mučija visaip šaukia, kad užmuš jį sudurim pritriekš.. Tiesiog baisu net dabar pikta darosi tai rašant, kad taip elgiasi, o ir vaikų koks žiaurumas tokiame amžiuje (vaikų amžius nuo 2 iki 7 metų)..
Dabar jam ieško naujų namų, bet niekas nenori kas gyveną nuosavame name visi turi jau pakankamai augintinių, o mes taip pat negalime priglausti vyras nenori, o ir taip jau katinas vadovauja namie, o jei dar šuniukas atsiras tai išvis bus betvarkė.. Taigi man to šuns taip gaila o ir padėti negaliu.
Taigi mielosios ką manote apie augintinius namie? Ir ką manote apie tokius neatsakingus tėvus?
Na kaip žinau, buvo paskambinę į prieglaudą, bet jo neprijėme, bet jie jam ieškojo namų, nes ji pati nesugebėjo tai, vakar su drauge klabėjau tai sake sekmadienį jis iškeliavo į kitus namus tad labai džiaugiuosi tikiuosi jam tan bus geriau 😕
Zylutee: Dar šuniukas nerado namų niekas nenori tad jis dar tebegyvena ten. Tavo istorija taip pat žiauriai skamba, aš nesuprantu kaip šuo ar katinas gali atstoti vaikui žaislą? ar šeis laikais parduotuvių mažai? Žaislų yra visokių kokių tik nori nuėjęs į parduotuvę net nežinai ką pirkt, nes pasirinkimas nežmoniškas. Tad geriau tokie tėveliai vaikui nupirktų kokių lavinamų žaidimų. Man tokie žmonies yra žiaurūs ir norėčiau pažiurėti kaip jie jaustūsį jei su jeis taip elgtusi kiti. ☹ Na mes norėjom šuns, bet supratom, kad bute jam nevieta ir į lauką reiks vesti nesvarbu kosk oras ir koks metų laikas. Tad manau norint šuns reiktų viską apgalvoti, o ne tik va užsimaniau ir pasiemiau, nieko negalvojęs.
Istorija tai ziauri, suspaude sirdi skaitant, kaip suniuko pagailo... Bet manau cia ir vaiku auklejimas irgi itakos turi. Mes suni isigijom pirmiau, negu gime vaikas. Suniui buvo 3 metai, kai gime vaikutis. Dabar vaikui beveik pusantru metuku. Su suniu jie geri draugai, vaika nuolat mokinom, kad suniukui caca daryt reikia, o ir vaikai gi mato kaip tevai elgiasi su gyvunu, tai taip ir jie daro.
Mes auginam suni, gana dideli o suneliui musu dar tik du menesiai. Gyvename bute ir pasakysiu, kad suni laikyti bute ir auginti kudiki man asmeniskai - nesuderinama. Nuolatinis siurbimas suns gauru, o ir suo su charakteriu, reikalaujantis nemazai demesio, gana pavydus. As manau kad is esmes suni ar aplamai koki gyvuna laikyti namuose jau yra jo ne tiesioginis kankinimas, o dar bute...
Mes auginame Katina o jis puikus net nesitikėjau, kad jis taip mylės vaikus. Če ne į temą bet matau, kad če galvoja kad mes ta šuniuką taip kankiname. o če mūsų katinas. Tad Milanos mama negalvok, kad če mes sadistai ☹
Šuniukas ne mano, bet aš taip pat tikiuosi kad jis greitai ras kitus namus. 😕
Taip, visgi pirmiausia manau, kad tevai cia neatsakingi, nes kaip ten graziai vaikai besneketu, isigijus suniuka tikrai visa atsakomybe guls ant ju peciu 😀 todel tik patys tevai turi nuspresti, ar sugebes pasirupinti sunimi 😀 mes turim taksiuka, aisku kartais iskyla problemu su suo isvedimu, bet vis tiek vedam saziningai, nes man kazkokia kataastrofa atrodo suniuko nevesti i lauka.. Nors kai ejau i zooprekiu parduotuve pirkti pavadelio, pardavejos pirmas klausimas buvo: ar suo bus vedziojamas i lauka? 🤓| kaip ttai sakau ar bus??? aisku bus. o dar sakau buna kitaip? Kaip suprantu, buna, kad suneliai atlieka savo reikalus i spec vieta namie, bet juk jis vis tiek gyvas padaras, reikia lauko, reikia judejimo...