Namuose su anyta: kaip išlaikyti vidinę ramybę

Iš mamos laiško "Mamyčių klubo" forume:

"Gyvename jau apie 3 metus su vyro mama, per tą laiką susilaukiau dviejų dukrų, tačiau aš su ja labai nesutariu. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, taigi, labai mažai būna namie, o kai grįžta, nemato kokie mano santykiai su jo mama, tiksliau pamato labai mažą dalį.

Kai grįžtu namo, aptinka depresija, baimė. Dėl to, kad ji stebi viską, ką aš darau. Pas mane net draugai negali ateiti, tiksliau bijo, kad nepradėtų liežuvauti ji visam kaimui. Jaučiuosi nelaiminga ir niekaip nesugebu įtikinti vyro, jog kraustytumėmės kur nors kitur. Jis vis man prieštarauja, o aš jau nebegaliu taip gyventi, jo mamai 73 metai, man 20, ji man galėtų būt močiute ir aš neturiu apie ką su ja šnekėtis.

Namuose trintis. Ji mane stebi kaip per padidinimo stiklą. Su vyru net pasipykti negali, nes tuoj sužinos visi aplinkiniai, todėl, kad kaip sakoma ji neša visas "šiukšles" iš namų. Nebežinau, nei kaip elgtis, norėjau išeiti ir, kad jis pasirinktų arba aš arba mama, bet pamąsčiau, jog taip negerai ir neįsivaizduoju, ką jis pasirinktų..

Tačiau aš taip kentėt jau nebegaliu, realiai tai mes net mylėtis negalim, nes mama bet kada gali užeiti į mūsų kambarį. Padėkit, nes aš jau neįsivaizduoju, ką ir daryti".

Konsultuoja neurolingvistinio programavimo konsultantė (NLP) Linga Švanienė:

Sveika,

Savo laiškutyje rašai, kad nesutari su anyta.  Kadangi su ja gyvenate kartu, tau yra sunku, nes tenka prie jos taikytis, tau atrodo, kad ji stebi kiekvieną žingsnį. Sakai, kad galvojai apie išsikraustymą kitur, tačiau tam nepritaria tavo vyras. 

Apsvarsčiusi esamą situaciją nusprendei pasilikti, nes nesi tikra, ar vyras vyktų kartu su jumis. Įsivaizduoju, kad gali būti skaudu, kai vyras tavęs nesupranta, nepalaiko, kai tu negali pilnai juo pasitikėti.

Kaip matau, pasirinkimą toliau gyventi kartu su anyta tu jau priėmei, todėl dabar svarbu išmokti gyventi taip, kad išliktum rami, kad išlaikytum vidinę ramybę.  Suprantu, kad tai iš tiesų yra nelengva, nes gali būti, kad pati esi dar nepilnai fiziškai sustiprėjusi po dviejų vaikučių išnešiojimų ir dviejų gimdymų per palyginus trumpą laiką. 

Natūralu, kad tokioje situacijoje baimė, nusiminimas, pyktis gali kilti dėl priežasčių, kurios kitose aplinkybėse atrodytų nereikšmingos.

Kaip padėti sau?

Yra nemažai būdų, kaip galima sau padėti apėmus negatyviems jausmams.  Pavyzdžiui, gali panaudoti taip vadinamą refreimingą, kuris siūlo nemaloniose situacijose bandyti surasti, kas jose gali būti gero.

Pavyzdžiui: "Aš turiu gyventi su vyro mama, bet tai ir gerai, nes nereikia mokėti už butą."  Arba: "Anyta įdėmiai stebi, ką aš veikiu, bet tai ir gerai, nes aš stengiuosi  kruopščiai atlikti namų ruošos darbus ir pačiai maloniau gyventi tvarkingoje aplinkoje." O taip pat: "Pas mane negali ateiti draugai, bet tai ir gerai, nes daugiau laiko galiu skirti savo dukrytėms. 

"Tarp mūsų su anyta yra didelis amžiaus skirtumas, bet tai ir gerai, nes aiškiai suvokiu, kad mes esam iš skirtingų pasaulių, todėl galiu sau leisti į atskirus dalykus žiūrėti savaip."

Tokios praktikos metu gali įgyti vidinę ramybę, pasitenkinimo savimi ir aplinka jausmą.  Beje, ir kiti būdai, kviečiantys į situaciją pažiūrėti kitaip, leidžia praplėsti negatyvių jausmų susiaurintą matymą. Tarkim, konfliktinę situaciją pabandyk apibūdinti taip, kaip ją mato anyta. Arba kaip neutralus  pašalinis žmogus. Arba kaip musė, tupinti ant sienos. Tokiu būdu sumažėja vidinė įtampa ir darosi lengviau atrasti sau tinkamus sprendimus, kaip išeiti iš nemalonios situacijos.

Taip pat tu gali įsivaizduoti konkretų žmogų ar knygos (filmo) veikėją, kuriam tinkamai pasielgti situacijose, kurios tau sukelia nemalonius išgyvenimus, būtų visai paprasta. "Pasižiūrėk", ką jis ar  jie darytų tavo vietoje, o paskui bandyk ir pati atitinkamai koreguoti savo elgesį.

Ieškok būdų sau padėti!

Gydytojas Viktoras Franklas, Antrojo Pasaulinio karo metu pakliuvęs į koncentracijos stovyklą, taip pat naudojo pažvelgimo į esamą situaciją kitaip būdą.  Nežmoniškose sąlygose jam išgyventi padėjo įsivaizdavimas, kad jis kaip psichologas  tiria žmonių prisitaikymo prie baisių gyvenimo sąlygų galimybes.

Išlikęs gyvas pasibaigus karui apie tai jis aprašė knygoje "Pasakyti gyvenimui:"TAIP"". Ir dabar ši knyga įkvepia daugybę skaitytojų išlaikyti žmogiškumą sunkiais gyvenimo monetas.

Žinoma, dabar - ne karo metas, ir tu - ne koncentracijos stovykloje, bet gyventi kartu su anyta yra nelengva.  Todėl ieškok būdų ne tik kaip padėti sau esamoje situacijoje, bet ir kaip įtikinti vyrą išsikraustyti iš mamos namų  ir gyventi atskirai.

Sėkmės ir stiprybės tau!

Linga Švanienė

NLPt konsultantė

Mob.tel.8-679 66811

El.p. neurokodas@gmail.com

www.neurokodas.lt