„NE“ yra tas žodis, kuris vaikams, matyt, sakomas automatiškai ir laaaabai dažnai ir tai galime pastebėti tik tada kai pradedame šio žodžio sąmoningai vengti. Iš pradžių atrodė, kad neįmanoma, tačiau jau po pirmos intensyvaus darbo su savimi dienos pamačiau, kad įmanoma! Tik reikia spėti sau „užbėgti už akių“, nes žodelis NE dažnai išsprūsta greičiau nei spėju, ką nors pagalvoti. Porą dienų sekėsi visai neblogai ir nors buvo akimirkų, kai sustingdavau lemiamą akimirką (pvz., kai šaukštas su koše jau buvo pakeltoje ir sviesti jį pasiruošusioje rankytėje), o aš tą akimirką bandžiau sugalvoti ką sakyti vietoj garsau riksmo „NEEE!“ ir nespėjau... šaukštas su pusryčių koše skrido lyg į kosmosą paleista raketa... Tačiau jau kitą kartą tokioje pat situacijoje man pavyko! Griežtu tonu, žiūrėdama į akis sūneliui pasakiau: „Padėk šaukštą ant stalo ir niekas nenukentės“. Ir suveikė :). Vietoj „nebėk“ sakydavau „eikime lėčiau“, vietoj „neimk“ pasiūlydavau imti ką nors kitą arba tą daiktą kartu kažkur saugiai padėti. Tikriausiai todėl, kad sūnelis dar mažutis (1m. 4mėn.) man puikiai suveikia dėmesio nukreipimas į kokį kitą objektą arba veiklą.
Visiškai pritariu savo draugei, kuri man pasakė, jog jos „NE“ skaičius per dieną yra tiesiogiai proporcingas jaučiamam nuovargiui ir esamai nuotaikai (ji turi tokio pat amžiaus mergytę, aš papasakojau jai apie šį projektą ir ji vykdo visas užduotis kartu su manimi, o gal net ir sąžiningiau, todėl labai smagu kasdien lauke susitikus pasidalinti patirtimi, sėkmėmis bei nesėkmėmis). Taigi, pirmadienį, po intensyvaus savaitgalio, jaučiausi pavargusi ir nuotaika prasta buvo (daugelis tikriausiai pritars, kad vaikai tą puikiai jaučia ir, kaip tyčia, geresni nebūna arba paprasčiausiai mamos kantrybės slenkstis būna daug mažesnis...), taigi nuo pat ryto pasipylė mano draudimai: „neimk“, „nelipk“, „nemesk“ ir t.t. Greit susiėmiau, tačiau kažkokio griežtesnio pasakymo vis tiek tądien norėjosi ir aš sugalvojau (ne specialiai, savaime kažkaip gavosi) – sušukdavau “DRAUDŽIAMA!” arba “EI EI EI!”. Jau antradienį supratau, kad tai ne ką geriau už „NE“... Nuo trečiadienio „konfliktinių“ situacijų žymiai sumažėjo. Nežinau ar dėl to, kad mažylis ėmė rečiau valgyti naktį ir aš geriau išsimiegu ir todėl esu geresnės nuotaikos, ar pats vaikas paklusnesnis tapo, ar tiesiog be „NE“ pati kasdienybė pozityvesnį atspalvį įgavo :). Puiki užduotis!
