Nelinksma vasaros pradžia: nudegimas ir traumos

Kaip žinote, su mažyliu savaitę praleidome KMUK, dar tris sanatorijoje. Taigi norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kaip elgtis mažyliui nusiplikinus.

Rašyti jau buvo patarimai, tačiau vieną galiu paneigti, anot daktarų, jokiu būdu negalima nurengti rūbelių, nes jei nudegimas stiprus ir odelė prilimpa prie rūbo, taip galima ją nuimti kartu su rūbeliais, kas vaikui sukeltų dar didesnį skausmą.

Grįžau namučio, rankytė ir krūtinėlė dar perrišinėjama . . .

Tad papasakosiu trumpai, kas įvyko, nors jau daugiau nei mėnuo, vis dar skaudu prisiminti ir bus skaudu ilgai . . .

Sekmadienio rytas, tikėjomės, bus nuostabi diena, nes tai gegužės 23 – ioji – vyro gimtadienis. Anaiptol . . . tad kaip ir kiekvieną rytą, su mažiuku sukomės virtuvėje, aš gaminau pusryčius – jis žaidė.

Nubėgo į kambarį, atsitempė supamą arkliuką ir užsėdo suptis, aš užkaičiau pieną košei virti ir vos minutei nuėjau atsinešti mažylio skalbinių krepšio, rodos, kelios minutės - paėmiau krepšį, apsisukau eiti, ir . . . nenumaldomas mažiuko klyksmas perskrodė širdį . . .

Mečiau ir greit atbėgau, nes vos keletas žingsnių. . . vaizdas baisus, pieno bala, rankytėje puodas ir klykiantis mažiukas, iš to išgąsčio ėmiau šaukti ir aš, griebiau mažiuką, nesuvokiau, kur apsipylė, nuo šoko pasidarė visas raudonas, galvytė buvo net bordinė, tad atsukau šatą vandenį ir ėmiau pilti ant galvytės.

Tačiau klydau . . . pamačiau, kad šlapia krūtinėlė, močiutė liepė nurengti – nurengiau ir pamačiau nuplikusią krūtinėlės odą ir rankutę per alkūnę.

Nežinojau, ko griebtis, viskas galvoje susimaišė, greitai ištraukusi bintuko uždėjau ir aprengiau laisvus rūbus, atbėgo vyras ir vykom į ligoninės prėmamąjį, vaikas visą kelią klykė . . . keikiau save, raminau sūnų. . .

Rodos, kelios akimirkos, neseniai juokėsi, o dabar verkia. Ligoninėje apmalšino skausmą, suleido morfijaus, bei uždėjo vaistų ir su greitaja išvežė į KMUK, mažylis visą kelią miegojo.

Klinikose išbuvome savaitę, kiekvieną kartą perrišinėjant mažylis verkdavo, paniškai bijojo baltų chalatų. Tačiau jau kitą dieną po atvežimo jis lyg niekur nieko bėgiojo, žaidė. . . Po gydymo išvežė į sanatoriją, kur praleidome tris savaites. Iš jų dvi buvo mano mama, nes aš turėjau ruoštis egzaminams, tačiau negalėjau vis tiek susikaupti.

Vėl savaitgalis namuose. Marškinukai platesni ir lengvi, kad odelė nešustų. Tėtis pradžiugino rastu laukuose laukiniu zuikučiu.

Negana to, pačią pirmą dieną, vakare sanatorijoje mažiukas iškrito iš lovytės, aukštos metalinės. Nepasakė, kad užsifiksuoja tik viršuje, aš užtraukiau veik daugiau nei iki pusės ir spragtelėjo, dar patikrinau – laiko, stovėjau šalia mažylio ir jis visu svoriuku užsisvėrė ant atbrailos ir nusvėrė žemyn šoną.

Gaudžiau, tiesiog per rankas nukrito žemyn . . . negaliu apsakyti, koks šokas. Nors būčiau išėjus, vienas paliktas ar šalia nebuvus, o čia šalia jo buvau ir štai kaip įvyko. Vėl greitoji vėl KMUK . . . rentgenas, ašaros, baisu. . . laimei - jokių  lūžių. Liepė stebėti.

Spec.ortopediniai marškinukai.

Po šių įvykių kaltinau save, tačiau sanatorijos daktarės buvo labai malonios - ramino ir sakė, jog pasitaiko, kad neverta kaltinti savęs. Kaip bebūtų, jaučiuos iki šiol kalta . . .

Nežinau, ar tai nelaimės ėmė persekioti, lyg tyčia . . .

Savaitgaliais leisdavo parsivežti mažylį namo, tad vieną itin karštą penktadienį ėmė ir perkaito, nors tebuvo su marškinukais, mašinoje sušilo kėdutėje . . . kosulys, sloga. . . sanatorijoj gavo inhaliaciją, kuri labai - padėjo sausas kosulys virto šlapiu, mažylis ėmė atsikosėti, tačiau nemoka išspjauti karkaliukų.

Tad jau daugiau savaitė namuose, nešioja spec.ortopedinius marškinėlius, tepamas tepaliuku, ir girdomas arbatėlėm su medum, vaistukais, gydomas nuo peršalimo. Štai tokia nelinksma mūsų vasaros pradžia. Labai tikiuosi, kad greit pasveiks, galės pasimėgauti savo baseinėliu ir visa šita vasaros dalis liks tik kaip slogus prisiminimas.

Tad patarimai, kaip elgtis nudegus jau yra MK, tik paminėsiu tai, ką rašiau pradžioje - neimkite rūbelių, liekite šaltu vandeniu (tik nestipriai), ir skubiai su tais pačiais rūbais vežkite į ligoninę.

Nudegusių mažylių buvo labai daug ir kas svarbiausia - visi nusideginę arba su kava, ar arbata. O mes žinojom, kad ima puodelius, tad plikytus gėrimus visada keldavome ten, kur jis nepasiektų, o čia griebė tiesiai nuo dujinės, ko anksčiau nesikėsindavo. Visada būna pirmas kartas, tačiau geriau tokių nebūtų ir viską visuomet reikia apgalvoti į priekį. .  .

Jei Jūsų mažyliai patyrė galvos traumą, pateikiu atmintinę, kurią gavau pati:

Vaikui patyrusiam galvos traumą, kartais gali vystytis sunkios pasekmės, bet  dažniausiai nedideli sumušimai sukelia tik nubrozdinimus ir nedidelį skausmą (mūsų atveju išdygo didelis guzas, jokių požymių nepasireiškė, kitą dieną lakstė lyg niekur nieko ir buvo pramintas lakūnu ir kosmonautu... lengvai atsipirkome, palyginus su faktu, jog krito iš daugiau nei metro, veik pusantro).

Net ir nedideli sutrenkimai gali išprovokuoti gana dideles mėlynes ar paburkimą. Vaiko smegenys taip pat gali būti sukrėstos.

Patyręs lengvą galvos traumą vaikas būna sąmoningas, bet gali būti mieguistas, kelis kart nusivemti, skųstis (jei jau geba) galvos skausmu. Kalba, rankų, kojų, akių judesiai gali būti nesutrikę. Traumos požymiai paprastai praeina per 12 – 24 valandas , patinimas atslūgsta per 1 – 2 dienas. Tokie vaikai po gydytojo apžiūros gali būti stebimi namuose.

Pirmomis dienomis nepalikite vaiko vieno. Per pirmąsias 12 valandų, įvertinkite vaiko būklę kas 2 valandas, Jei nepykina, valgyti galima duoti jau po 3 – 4 valandų.

Rekomenduojama nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba savo transportu vykti į vaikų priėmimo skyrių pakartotinei apžiūrai, jei atsirado bent vienas iš šių požymių:

Vaikas tapo mieguistas, apkvaitęs ar visai suglebo;

Vaikas negali pastovėti ar negalite jo/jos pažadinti iš gilaus miego;

Pradėjo stipriai pykinti ir vemti;

Galvos skausmas suintensyvėjo ir nepraeina;

Nusilpo galūnė;

Pablogėjo matymas ar kvėpavimas; Atsirado išskyros ar kraujavimas iš ausies, nosies ar burnos; Įvyko traukuliai;

Vaikas tapo ne toks, koks buvo (vangus, mieguistas, nevalgo, nežaidžia).

Kai vaikas miega, Jūs turite stebėti vaiką kas 2 – 4 valandas ir nustatyti:

Ar jis/ji normaliai kvėpuoja? Ar jis/ji miega įprasta poza? Ar jis/ji įprastai reaguoja, kai jūs jį/ją atsargiai pažadinate? Jei Jūs nesate tikri, kad Jūsų vaikas miega įprastai, pilnai jį/ją pažadinkite, kad įsitikintumėte.

Beje, po nudegimo ypatingai reikia saugoti jautrią odelę nuo saulės spindulių, vasaros metu nešioti kuo plonesnius rūbelius, kad neperkaistų.

Nors tebekovojam su nelabuoju kosuliu ir sloga, šalikutis juosia kaklą, vis tiek esu linksmas.

Tad, mieli tėveliai, saugokime savo mažylius, nes už jų sveikatą ir laimę mums nėra nieko brangesnio.