Nemamiškoms mamoms

Nesenai perskaičiau vieno straipsnio antraštę "Verslą pradėti lengviausia kai vaikai maži" ir pagalvojau, kad aš nemoku gyventi. Kaip? kada? Kokiu būdu? Nori nenori tokie straipsniai priverčia pasijusti nevykėle, nes prieš akis iškyla straipsnio autorės idealus gyvenimas - blizgantys namai, besišypsantis kūdikis, garuojanti vakarienė, na ir ji pati, kompiuteriu tvarkanti verslo reikalus. Ir jos vaikams neprireikia kakoti tuo metu, kai tu įsidėjai į burną pirmą karšto maisto kąsnį. Ir suskambus telefonui jai nereikia slėptis tualete, kad galėtų ramiai, be 100 "mamyte,o kas skambina?o kodėl?o ką sako?" pakalbėti.
Nežinau, kaip pas jus, bet mano namuose verda gyvenimas. Ir kai namie kelių mėnesių kūdikis ir priešmokyklinukas, apie verslą pagalvoti belieka tos trys minutės prieš nusmingant keista poza, nes jei pajudėsi, sugirgždėjęs čiužinys prikels zuikio miegu miegantį kūdikį. O ryte ir vėl galvoje sukasi mintys, kad kažkaip netaip gyveni, o į abejonių liūną vėl temps nauji straipsniai apie tai, kad vaikų auginimas grynas malonumas. Kas man netaip? Kodėl to malonumo auginant mažus žmones yra ne tiek kiek aprašoma straipsniuose?
Ir tada į mano rankas pakliuvo Sarah Turner knyga "Motinystės atostogos", kurią galėčiau pavadinti visų mamų biblija. Gailiuosi, kad kai gimė pirmas vaikas neturėjau galimybės perksaityti bent kažko panašaus. Gyvenimas būtų tikrai palengvėjęs.
Knyga, kurią siūlyčiau perskaityti kiekvienai, kuri augina vaikus. Knyga, priverčianti suprasti, kad esi ne viena, kuriai nevisada viskas sekasi idealiai ir kad motinystė nė velnio nepanaši į atostogas. Knyga, kurią perskaičiusi nei viena nebesijus kalta dėl to, kad vieną kitą sekundę pagalvoja apie gyvenimą be vaikų.
Tai ne vaikų auginimo vadovas, tai tikras gyvenimas.