Viskas! Įklimpau. Užsikabinau. Išprotėjau. Įsimylėjau! Nes nieko nėra nuostabiau už Tai... Nes Tai yra kažkas virš realybės... Kažkas virš kasdienybės...
Ta akimirka, kai bateliai liečia parketą... Kai judini klubus pagal muziką... Kai rankos kyla aukštyn, lyg siektų dangų... Kai sijonėlis svinguoja į šalis, taip primindamas, kad esi ne tik Mama, namų šeimininkė, bet ir Moteris... Seksuali. Nuostabi. Ypatinga. Taip, mielosios, panašu, kad jau supratote... šokiai mane pakerėjo :)
Kaip ir žadėjau pirmajame įraše, šiandien apžvelgsiu dviejų pamokų skirtumus, savo pranašumus ir nemokšiškumus...
Taigi, pirmąją pamoką mane maloniai nustebijo Šokiai.lt mokytoja Rūta Jonaitytė. Stebuklingu būdu ji per 60 minučių sugebėjo pravesti ir apšilimą, ir išmokyti net 3 šokių pagrindinius žingsnius - rumbos, ča-ča-ča ir salsos! Och kaip trypė kojelės per salsą... Galvojau - čia jau viskas! Viršūnė! Bet kai vakar mus pavadinusi šaunuolėmis, Rūtelė pristatė džaivo žingsnį ir parodė šio šokio tempą, o jergau su jergutėliais, maniau, kad parketas įlūš! Trypėm, kiek tik galėjom... Visos su šypsenom, pasitempusios... Su gaiviu prakaito lašeliu ant kaktos :)) Šiandien jaučiu, kad turiu kojas... Ačiū, Rūta! Tempa visus raumenėlius iki vieno :))) O man dar Godytę ant rankų visą dieną nešioti! :)))
Iš tiesų, įdomūs jausmai verda šokių salėje. Kai vadovė rodo žingsnelius, bandai viską susidėti į galvą - man taip būdavo mokykloje, kai mokytoja aiškindavo naują temą: stengdavausi kuo daugiau įsisavinti per pamoką, kad neliktų darbų namuose. Taip ir čia, nors namų darbų nėra, stengiuosi kuo pavyzdingiau išmokti tas kojų dėliones... Ir kai įsijungia beprotiškai graži muzika, mes imam šokti! Rūta paskatina, pagiria, prieina, pataiso ranką, o kiekviena pastaba, kurią ji išsako žiūrėdama į mus, dievaži, atrodo, kad skirta man... Atrodo, kad būtent aš negerai sudėjau kojeles ar neištiesiau rankų... Tiesa, kai vadovė sako, jog esam "šaunuolės, nerealios" ir pan., visa širdim jaučiu, kad giria būtent mane :)) Ech, tos moterys... Visos stichijos viename :)
Tiesa, jau dvi pamokas iš eilės susiduriu su slidžių batelių bėda - kitam trečiadieniui mesiu sau iššūkį - eisiu šokti su aukštakulniais, bet, tiesa, su tokiais, kurie tvirtai laikytųsi ant kojos, tačiau tuo pačiu būtų beprotiškai patogūs šokti! Gal turit patarimų, kur įsigyti patogius šokių batelius už prieinamą kainą?
Mielosios, galiu drąsiai pasakyti, kad atradusi šokius, aš atradau save. Tvirtesnė laikysena, didesnis pasitikėjimas savimi, subtilesni judesiukai... - viską sukuria būtent solo latino! Ir, žinoma, namų darbai, kuriuos atlieku savo noru. Vos Godytei užmigus, imu sau tyliai skaičiuoti rumbos tempą: du trys keturi vieeenas, du trys keturi vieeenas ir judu prieš didžiulį veidrodį namuose. Su muzika namie tenka pašokti retai, tačiau su savo skaičiavimais šėlstu į valias :)) O kaip mano vyrui patinka mano namų darbai :)))))) šypt! ;)
Paklausite, ar užtenka jėgų dar ir dukrytei, vyrui ir namams? Drąsiai atsakysiu: jų atsirado DAR DAUGIAU! Po šokių pamokos puoliau apsikabinti vyrą, prisiglaudžiau, mėgavausi jo buvimu šalia, kilnojau iki dangaus Godytę, nes jaučiau nuostabiausią jausmą - turiu pas ką grįžti į namus ir turiu žmogučius, kurie manęs laukia ir kuriems esu svarbiausia. Beje, mūsų namuose kiekvieną vakarą garuoja karšta vakarienė ir nieko netrūksta - o tai jau mokėjimas pasiplanuoti laiką. Kiekvieną dieną stengiuosi susidėlioti viską taip, kad pakaktų laiko mėgstamai knygai (šiuo metu skaitau A.Urbonaitės "Žydiškų daiktų kambarys"), interviu suderinimui, produktyviam laikui su Goda, arbatos puodeliui ir karštai vakarienei su vyru, skambučiui pasiilgtiesiems ir gaiviam vakaro dušui...
Grįžkim prie šokių! Po antrosios pamokos buvo kiek liūdna... Pasirodo, šokėja R.Jonaitytė, mūsų vadovė, vasaros sezonu neves mums pamokų ir teks šokti su kitu mokytoju. Net neabejoju, kad jis bus ne ką prastesnis už Rūtelę, tačiau teks išgyventi naują adaptacijos, reikalavimų ir "įsišokimų" laiką :)
Bet aš, mielos mamos, kaifuoju nuo to, ką veikiu ir labai linkiu kiekvienai iš jūsų užsiimti mėgstama veikla - ir visai nesvarbu, kas tai - šokiai, mezgimas, kulinarija ar knygų skaitymas. Juk tik per įdomią ir malonią veiklą mes atrandame save ir gyvename pilnavertį gyvenimą! O to kiekvienai iš jūsų ir linkiu :)
P.S. Šį šeštadienį su vyru dalyvausime (kaip žiūrovai) Šokiai.lt organizuojamame renginyje "Šokių stichijos", kuriame įvairius šokius pristatys Šokiai.lt senbūviai ir žymūs Lietuvos veikėjai. Tikiuosi savo aistra apkrėsti ir vyrą, ir mažylei paaugus, eiti šokti kartu su juo :) Kadaise tai darėme ir mums labai patiko ;)
Fainai kad uzkabino 😀