Neplanuotas pasivažinėjimas

Vakar buvo toks gražus vakaras. Šią vasarą labai reta tokių... Tad po vakarienės, ilgai negalvoję, sėdame ant dviračių ir riedame link kažkokio naujo kelio, kurį tėtis mums norėjo parodyti. 

Pirmasis įdomesnis dalykas mūsų kelyje - geležinkelio bėgiai su tolyje atriedančiu traukiniu. Pravažiuojam, lukterim  ir sulaukiam prariedant garsiai iš tolo signalizuojančio traukinio. Dukrytė mojuoja. Mašinistas (tarukinio vairuotojas) pasitaiko draugiškas tokiam gestui ir pypteli privažiavęs mus labai labai trumpai, bet taip čaižiai, kad net krūptelim, o mažoji šypsosi laiminga.

 Pasiekiame naująjį kelią. Motorizuotoms transporto priemonėms važiavimas čia kol kas draudžiamas, tad pabandome įvertinti savo tiesaus važiavimo įgūdžius bei greitį.

Po kurio laiko kelias baigiasi.

Tada pasivažinėjimo pasirodo dar per maža ir susiviliojame už akmenų krūvos besislepiančiu žvyrkeliu.

Nesmagus važiavimui pusiau betono plokštėm dengtas keliukas veda pro didelį aprašinėtą akmenį. 

Ir atveda prie Gudelių ežero.

Po to vingiuoja pro kviečių laukus, 

Smėlio, žvyro kasimo vietą,

paukščių poilsiavietę.

Mus, pravažiuojančius,  atidžiai apžiūri besigananti karvė.

O kitoj kelio pusėj besileidžianti saulė jau ima slėptis už medžių.

Sparčiai vakarėja, o iki namų dar neaišku kiek... Pagaliau privažiuojame asfaltuotą kelią su paguodžiančiu užrašu.

Po to fotografavimas baigiasi, nes pasidaro šaltoka, o iki namų dar ne tik tie 3 kilometrai... Bet geras, lygus dviračių takelis neprailgsta ir lygiai 22val. mes jau namuose. 

Mūsų neplanuotas paivažinėjimas užtruko be kelių minučių 2 valandas ir numynėme 23 kilometrus. Keista, kaip mūsų šešiametė, labai nesiskųsdama, įveikė visą šitą kelią be rimto sustojimo. Juolab, kad tą pačią dieną jau buvome nuvažiavę 13km iki ežero. Tad 36km per dieną - mūsų mažosios rekordas. O kai šiandien paklausėme, ką norėtų veikti rytoj, tai išgirdome: ,,Važiuoti dviračiais" :).