O kartą MIS rinkimuose...

Visuomet prisiminsiu savo pirmą (ne)vaikišką prisistatymą. Tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktieji metai... – devynerių dalyvavau MIS rinkimuose, atostogaudama  vasaros stovykloje. Burtai lėmė pirmą numerį, tad pasipuošusi dryžuota suknele, būrį žmonių ir komisiją bandžiau sužavėti jaukia šypsena ir drąsiu bendravimu.

Niekas taip gerai nepažįsta žmogaus, kaip tik jis pats.  Tačiau viskas priklauso nuo to, koks atviras esi su savimi ir koks atviras nori būti su kitais...

Aš – degtukas, žiežirba, o kartais net ir žiežula.

Neturiu vieno mėgstamo hobio – visko imuosi, viską metu. Kas kartą užsikabinu vis už naujos veiklos, bet pakartoti pavykusį rezultatą nesinori. Geriau renkuosi kažką naujo. Iš tiesų taip ir įdomu ir nelabai... nei vienoje srityje nesijaučiu savimi užtikrinta. Temos irgi domina įvairios, viskas man aktualu ir kartu už nieką negalėčiau garantuoti, nes nesu nei vienos srities rimta ekspertė.

 Tačiau oj, kaip turiu savo nuomonę... kartais tyčia ar netyčia imu ją ir išsakau. Tenka ir nukentėt. Pasižadu sau – kad mažiau būsiu aktyvi, bet greit pamirštu ir šį, ir kitus savo pažadus.

 O pažadėti  aš mėgstu. Kiekvienų naujųjų metų išvakarėse garsiai pasidalinu kokiu nauju pažadu. Turiu progą kitais metais pasverti kaip man sekėsi: nesportavau, mažiau nebumbėjau, internete ne visada naudoju tik lietuviškus rašmenis – pažadukas.

Dievinu juodą spalvą, dažnai renkuosi ir sodrią rudą, bei violetinę. Nemėgstu animals print  drabužių ir aksesuarų. Mėgstu  patogius batus ir labai džiaugiuosi gavusi gvazdikų puokštę.

Rankinėje niekada nesinešioju kosmetinės su veidrodėliu, šukomis ar kvepalais. Tačiau iš namų neišeinu neperbraukusi blakstienų juodu tušu. Mano draugas ir makiažo pagrindas.  Penkerius metus esu ištikima J. del pozo Halloveen kvepalams.

Kažkada girdėjau, kad moteris per gyvenimą suvalgo n kilogramų lūpų dažų ar blizgio. Tik ne aš. Niekada nepuošiu savo lūpų. Kodėl? Gal dėl to, kad kalorijų užtenka ir iš saldžių vynuogių ar kitų mano mėgiamų vaisių, karamelinių pyragėlių ar  šokoladinių ledų. Kodėl į saldumynus niekas nesugalvoja įdėti svogūnų? Lengviausia dietos man būtų laikytis, jei visi  skanėsiai ar patiekalai būtų su svogūnais. Kartais žmonės sako, taigi nesijaučia... Tai kam deda, jei nesijaučia?:)

Turiu svajonę – paplaukioti banglente ar smagiai pralėkti vandens motociklu.  Svajoju ir gerai.  Dar nė piršto nebandžiau pajudinti dėl savo svajonės. Per gyvenimą mane lydi maži ir dideli siekiai. Džiaugiuosi baigusi aukštąjį mokslą, įsimylėjusi, atšokusi vestuves, susilaukusi dviejų nuostabių berniukų, kuriananti namų židinį ir renkanti uogas iš savo žemuogių pievelės.

Mėgstu žalią arbatą ir beveik visai neskaitau knygų. Dar rečiau klausau muzikos ir negalėčiau išvardinti net penkių aktorių pavardžių.

Gražiausia muzika man - tai katinėlių murkimas. Balta mūsų šeimos narė, angoros katytė Pypsė, mano slapyvardžiui paskolino savo varduką.

Nekenčiu reikalus tvarkyti telefonu, bet mėgstu mintis reikšti raštu. Mamyčių klube atradau blogus, kitą kartą kokio šaunaus komentaro sulaukiau, užsikabinau. Nemokama mano minčių kaupykla.

Bene svarbiausia metuose diena yra gimtadienis. Maža darydavausi kalendoriukus, kurie padėdavo skaičiuoti likusias dienas ir švęsdavau  kaime su artimaisiais. Dabar stengiuosi pasidaryti šauniausią šventę su draugais.

Artėju prie apvailainos amžiaus ribos ir iš tiesų bijau... Niekada savęs nevadinu moterimi. Pats žodis skamba kažkaip labai jau „ryškiai“ ( šiuo metu mintyse skamba sodriu balsu atliekamos dainos žodžiai: „esi tu MOTERIS ir ...“). Mama ir panelė gal skamba ne kaip, bet man labiau patinka būti dailiosios lyties atstove, mergina ar tiesiog mamyte. O prieš žengiant į TĄ  amžiaus ribą, kuri dabar mane nuoširdžiai baugina, ko gero reikės sugalvoti kokią atrakciją, kad ta riba mane pasitiktų smagiai. Labai smagiai arba labai jaukiai, arba kažkaip ypatingai, kad pamirščiau jauduliuką ir susikurčiau naujas baimes.

Labai bijau aukščio, bet mėgstu keliauti... skrydžio metu prisimenu išmoktas maldas, bet tik nusileidusi jau planuoju naujas atostogas, naujus kilimus.

Bet už viską labiausiai bijau... taip bijau, kad net to žodžio parašyt negaliu... O kuo labiau bijau, tuo labiau jos mane persekioja. Kartais tiesiai net iš dangaus krenta...

Labai didžiuojuosi  ir grožiuosi savo vardu. Žinau jo reikšmę, vardo rinkimo istoriją. Gera, kai šeimos nariai ir net mano sūnus mane šaukia vardu arba tiesiog  Eva.

 Tą kartą MIS rinkimuose užėmiau  trečią vietą.