Pagaliau pagaliau apyrankė baigta

Pagaliau galiu lengviau atsikvėpti. Graužė sąžinė dėl nebaigtų darbų.

Bet valio valio, apyrankę suvėriau!

Nebuvo taip lengva. Skaičiau kitų mamyčių blog'us. Juose rašyta, kad sunkiausia dalis - verti karoliukus.

Nežinau kaip kitoms, bet man buvo labai sunki pati pradžia ir pabaiga.

Pirma klaida, kurią padariau ir vėliau teko ištaisyti, tai pamiršau valą perverti per spaustuką. Po pasagėlės iškart užspaudžiau apvalų burbuliuką (taip pat spaustukas berods vadinas). Niekaip nepavyko jo paimti replėmis. Be variantų. Tik rankomis.

Taip pat nepasakosiu, kiek laiko bandžiau užspaustą apvalų spaustuką atidaryti. Kadangi jų neturėjau pakankamai, teko pavargt ir kažkaip nedorėlį pražiodyt.

Atlikusi didžiausią darbą vėriau karoliukus. Užtrukau turbūt pusę minutės, ne daugiau. Gal kad iš anksto turėjau idėją. Čia padariau dar vieną klaidą - turėjau per mažai karoliukų. Bet šiaip ne taip išsisukau iš padėties.

Sunkiai sekėsi užbaigti apyrankę. Per pasagėlę perverti dvigubą valą - didžiulis iššūkis. Vos ne vos šiaip ne taip pervėriau. Valas linko, tekdavo vis patrumpinti. Žodžiu, ir nagais, ir dantimis ir dar visu kuo tą valą stengiaus perverti. O kadangi buvo dvi karoliukų eilės, tai iššūkis buvo dvigubas.

Teko atsisakyti pirminės idėjos apsukti karoliukų eiles sidabriniu troseliu. Tiesiog nemokėjau užtvirtinti galuose. Gal ir būčiau sugebėjusi, bet vien pagalvojus apie valo pervėrimą per pasagėlę, noras dingo.

Bet iš tikrųjų labai džiaugiuosi galutiniu rezultatu. Man be galo patiko. Tikrai mielai ja pasipuošiu.

Širdyje kirba didžiulis noras suverti dar vieną apyrankę... ir kaklo papuošalą... ir auskariukus.

Ačiū mokytojai Jurgitai Skrebienei už išsamias pamokėles. Sėkmės darbuose.

Kristina