Papuošalai, papuošaliukai... Ką jie pasako apie mus, jų nešiotojus? Neretai papuošalai atskleidžia žmogaus statusą, skonį, stiliaus supratimą.
Nežinau, kaip jūs, tačiau aš visuomet atkreipiu dėmesį į mane supančių žmonių nešiojamus žiedus, auskarus, apyrankes ir pan. Man patinkančius visuomet pagiriu. Apie nepatinkančius ar tam asmeniui netinkančius - nenutyliu. :)
Pati dar nuo mažų dienų ypatingai mėgstu žiedus, veikiausiai prie to daug prisidėjo man brangūs žmonės - prosenelis ir senelis - prosenelė pasakoja, kad aš vos išmokus sklandžiai kalbėti jau prašydavau prosenelio nupirkti man "kalolėlius" ir žiedelį. :) O su seneliu ir žiedeliu susijęs veikiausiai vienintelis prisiminimas, kurį sąmoningai pamenu nuo tada, kai man buvo treji - gavau dovanų paprastą žiedelį su raudona akele. Nesvarbu, jog buvo šiek tiek per didelis, bet nešiojau visur ir visada. Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tą dieną, kai turėjo atvažiuoti senelis, pamečiau tą žieduką didžiulėj pievoj prie namo. Ieškojau ropodama po tą pievą - radau, tik gaila, jog nepavyko jo išasugoti iki šių dienų. Tad nuo tada ir prasidėjo įvairiausi žiedai, žiedeliai, kurių dabar didžioji dalis atiduota džiaugtis krikšto dukrai, nes jai kaip tik princesiškas puošimosi etapas. :)
Dabar ant piršto visuomet du žiedai - sužadėtuvių ir vestuvių, kurie visur ir visada su manimi.
Statusą ir papuošalus turėjau omeny bendrąja prasme. 😀
Papuošalas žmogaus statusą parodo dar nuo pirmykštės bendruomenės laikų, kai žmogus nudobęs žvėrį, pasikabindavo ant kaklo vėrinį iš žvėries dantų taip bendruomenei išskirdamas save kaip gerą medžiotoją. Auksas ir įvairūs brangakmeniai dažnai rodo asmens turtinę padėtį ir vietą visuomenės hierarchijoje. 😀
O stiliaus juk negalima vertinti iš vienos detalės, svarbu, jog viskas derėtų ir juk nesvarbu bligu ar ne. 😀