Taip jau atsitiko, jog praeitą savaitėlę su vaiku teko gultis į KMUK vaikų chirurgijos skyrių.
Gulėjome palyginus neilgai - tik 5 dieneles, bet per tą laikotarpį pasigedau mamytėms bei vaikučiams palankesnių gyvenimo salygų, turiu galvoje palatoje esantį inventorių.
Palata trivietė. Tik įėjus į ją, man kilo klausimas: o kur miega mamytės? Nes pamačiau tik foteliukus ir vaikučių lovytes. Pasirodo, kad tie foteliukai išsitiesia. Visa laimė! Na ne karalaitė esu, pamiegosiu ir ant foteliuko, pamaniau. Štai, pažvelkite į jį:
Bet blogiausia tai, kad kai išsitiesia foteliukas, prieiti prie savo vaiko lovytės yra tik vienas būdas - užsilipus ant jo! Šitaip bekopdama viena mamytė mano palatoje vos neužvirto su savo mėnesio laiko kūdikėliu! Mano akimis žūrint, tai labai didelis nepatogumas. Štai kaip atrodo ištiestas fotelis ir lovytė šalia.
Tai kaip, tarkim, naktį pasiimti pamaitinti kūdikėlį ir nenugriūti?! Turi miegoti su vaiku tame foteliukyje, tai vienintelis variantas. Dar gerai, jei mamytė smulkesnio sudėjimo, o jei stambesnio? Tada naktis bemiegė.
Dar vienas dalykas - tai, kad pačios vaikučių lovytės be galo aukštos! Iš pat pradžių aš vos pasiekiau įkelti savo vaiką į ją. Tik vėliau seselė parodė, kad kraštas šiek tiek nusileidžia. Tačiau ne ką ten gelbsti. Mažesnė mamytė, tarkim, kokių 160 cm, nelabai jau ir pasieks, reikės laaaabai pasistiebti! Juk vaikelio nepamesi, neparidensi į tą lovelę kaip malkelę. Jeigu nori įkelti jį užmigusį, tai padaryti gan sudėtinga.
Štai kaip atrodo lovytė:
Mamytė, kuri gulėjo kartu su mumis, buvo perkelta iš naujagimių skyriaus, taip pat labai stebėjosi šiais nepatogumais.
Kol kas mamyčių norų ir pastebėjimų niekas nepaiso... O gaila... Taip norisi gyventi vaikui bei mamai palankioje aplinkoje.
Nereikia net pries 20 metu, Kauno kliniku neurochirurginiam skyriuje nera lovu mamom, na yra tiesa, dvi palatos po dvi vietas: 2 lovos vaikam ir 2 mamoms( sios man, 170 cm ugio mamai, buvo mazdaug iki kelenu...😀 bet jau cia skaitosi prestizines to skyriaus palatos, jose guli su maziukais vaikasi.o kitose palatose mamos arba tokiose lovose kartu su vaikais turi guleti, arba ant zemes pakloja sena, isguleta plona ciuzinuka...😀zinoma, jei ten savaite ar menesi tereikia paguleti tai gal ir nieko tokio, bet kai mes su Domantu gulejom lygiai puse metu, tai buvo ziauroka...😀 na bet bent jau gavom "prestizine" palata😀
Neskaičiau kitų mamyčių nuomonių, bet čia dar visai gerai. 😉
Aš kai su dičke gulėjau (5m.) buvo. Gulėjom ant sprandžininės lovos dviese. Įgriuvusios viena į kitą... Pamenu naktį atsikeldavau, apsiverkdavau ir vaikščiodavau. Taip nugarą skaudėdavo... 😥 Bet svarbiausia būdavo vaiko sveikata. Galėčiau miegoti ir ant žemės. Svarbiausias vaiko miegutis. Juk ne į SPA važiuojame. 😀
na pasiskaiciau, ir ka galiu pasakyti patogumai tai velnion...viskas velnion, mes gulejome su menesio laiko mazyte, staiga tempa sukilo, nuvaziavom, viskas geri, pagulde....para isbuvom vienos, o paskui perkele i palata su bronchitu....kuri irgi dovanu parsiveziau, sekme kad vaikui nieko...
va butent, visa laime, kad tik pusantros dienos teko buti dviese su kita mama paaltoje, paskui likau viena, o jei pilna palata trise, tai apsisukti tikrai nera sansu. o beje, siame skyriuje gulejo ir du su nudegimais vaikuciai. o geriausia tai, kad musu isvykimo i namucius diena, i musu palata pagulde mergyte su rota virusu, kuri parsiveziau namo dovanu ir ta pati vakara susirgau 😥 taip pa neteisybe, kad tokius vaikucius guldo kartu su sveikais 😕
laba visoms mamukai.paskaiciau si straipsniuka ir sakau ir as pasisakysiu 😃mums su mazaja teko pries gera pusmety guleti siame tiksliau kaiminysteje sio skyriaus ty nudegimuose,tai jug sis skyrius ranka pasiekiama.tai ir teko siais patogumais pasinaudoti tai jau labai likau nusivylusi salygos 😥baisu kad net neina abiem mamos apsisukti o ka jau kalbeti apie mazuosius.tai visa laime kad teko cia pabuti tik dieneles,bet sios kelios dieneles praejo kaip koks kosmaras 😥
Kokiu siaubu cia prisiskaiciau. Jau man atrode kad mums Klp buvo baisu, bet pasirodo ne taip jau blogai 😀 Kai kurioms sesutems tai tikrai reikia mokytis su vaikais bendrauti... Kartais siaip elementaraus supratimo truko. Kai salia pagulde serganti leliuka, kuris labai jautriai miega, tai mes vis stengdavomes iseit is palatos ir netriuksmaut. Tai tiek velniu gaudavau, kad koridoriuj bunam. Na, bet po keliu buvimo ligoninej dienu perpranti koks su kuo bendravimo stilius ir tada jau tvarka. Su vienom sesutem draugiskai ir mandagiai, su kitomis griezciau ir tada tvarka 😀 Siaip apibendrinant tai ne taip ir blogai Klp vaiku ligoninej...
Iškrėtė mažiukas pokštą 😀 mes gulėjome su nudegimu, bet iki pat procedūrinio leisdavo nunešti, tik ne visada leisdavo kartu būti, mat dažnai būdavo didelės vizitacijos ir taip vos tilpdavo gydytojai, studentai. Tas gausumas labai mažytę gasdino, bet gydytojas buvo švelnus, sesutė meili, tai greit sutvarkydavo ir man į glėbį, tada nešdavausi į palatą. Laimingi tie, kuriems neteko gulėti. Aplinka dar aplinka, bet mažiukų baimė ir kančios man buvo baisiausia...
Oi kiek mamytes prikomentavo apie smurta 😥 na man su vaikuciu niekur neleido eiti kartu, tik prie duru paduodi vaika seselei, ji pasiima, ir nesasi perrisimui. Mums guziuka kirksnyje operavo (atisrado is niekur nieko). Siaip visa kita ir palatu svara (vale maziausiai 3 kartus per diena, siukslines tirkino dar dazniau), ir seselemis esu patenkinta, tikrai nieko blogo negaleciau pasakyti. Tik paskutini karta per perrisima, mano vaikas gerajai seselei i kiseni prisisiojo! 😃
gerai, kad neteko guleti ligonineje..
Aha, mano broliene pries pora metu gulejo ten pat ir pasakojo kaip tik apie tokai palata,nu ir buvo sunku patiket, bet kaip matau tai tiesa. NU bet ziauru..........
na mums taip pat neteko susidurti su kratymu ar tampymu vaiko,o jei budu patampe,buciau as taip pat juos patampius.
Niekas nekalba, kai vaikutis būna pririštas reanimacijose ar po operacijų, tas suprantama, bet kai nusineša į procedūrinį ir nė metukų neturintį vaiką krato ir ant jo rėkia raminkis, tampo, tai nemanau, kad pateisinama. Mes kaskart į procedūrinį nešėm patys ir išeidavome tik tais atvejais, kai ir taip ten būdavo labai daug medikų, o jei tik sesutė vesdavo kateterį, pasakydavome, kad būsime ir būdavome. Bet net tada, kai laukdavome už durų neteko girdėti, kad vaiką tampytų ar grubiai kalbėtų, gal pataikėm ant gerų medikų, protingų sesučių, ačiū Dievui. Nes po kelių kartų, kai matėm gretimame procedūriniame tampomą vaikutį, kažkokių senų bobų, tai jau nepateisinu. Manau vaiką galima nuraminti ir jo netampant, ant jo grubiai nerėkiant.
tai va apie tai as taip pat pagalvojau,gal stipriau teko laikyti 😀 mano mazoji palenuo kiek iskankino sesele kol is venos kraujuka paimdavo,o taip kas savaite budavo. tiesiog tai nuo vaiko priklauso
kas del ranku surisima,mano dukryte taip pat po operacijos buvo prirista, na bet nieko buvo ir melyniu nuo kateteriu ir zaizdeliu daug nes siuvo gaubta aplink gavyte,o siuvo i paode. jei vaikas draskosi tai ir melynes atsiranda,o antras dalykas,nemanau,kad smurtavo.Deimante juk mama ar tetis visada salia buvo
del lovyciu,jos turi atitikti higienos reikalavimus,del metelinio remo nesu aku galvos,juk lovytes reikia dezinfekuoti.o kazkada ir viena mamyte sake,ligonine ne viesbutis,svarbu,kad vaikui butu patogu,o mamytes prisitaikys 😀 zinoma as santariskese gulejus su dukryte esu pora kart,ir tikrai nesiskundziau,net eidavau kartu i kita skyriu po dusu,nes musu skyriuje nebuvo 😀 isgyvenau 😃 o siauliu infekciniam tai senos lovos,bet ir tai man kliuciu nesudare,juk kazkaip reikia pinigelius plauti ir kazkieno saskaita. si kart vaiku ir ju mamyciu 😀
lovos kudikiams ir utenos ligonineje tokios aukstos, griozdiskos ir daug senesnes uz foto parodytose. o kai kudikis jau judrus pasidaro, tai ir uzsigauti stipriai gali i metala. na, bet ligonine - ne viesbutis. niekas neziuri patogumu. jie gydo ligonius ir tiek. taciau patalai ligonines... persismelke kvapu sisiuko. pasirodo, paaiskejo priezastis... kai kuriose palatose (butent i tokia teko pakliuti ir man, kai dukrytei buvo apie 2 men.) nera kudikiams pervystyt skirtu staliuku. nuo antibiotiku dukryte stipriai viduriavo ir vienkartines palutes per pora dienu suejo kaip niekad greit. buvo savaitgalis ir arti nebuvo veikiancios vaistines ar PC. paprasiau seseles ka nors patiest, kad issaugociau patalus (juk turetu turet senu tarybiniu klijonkiu), bet dave pala didele ir liepe nesuterst. papykau ir sau mintyse pamaniau, kaip bus, taip neuzkimsiu juk vaikui uzpakaliuko 😤
Na dėl tokių dalykų, nesuabejočiau, kad kai kurios sesutės galėtų, nes elgiasi žvėriškai, mes to nepatyrėm, nes kažkaip pasisekė palatos sesutes gauti geras ir niekada vaiko neleisdavome išsinešti, eidavome kartu ir į vidų arba šalia durų visada laukdavome, girdėdavome kaip kalba. Bet teko girdėti, oi kokių baisumų, kai šalia nebuvo mamytės kito mažylio ☹
Mums irgi ne kartą teko gulėti KMUK ir galiu tik šilčiausiai atsiliepti 😀 kadangi mano mažoji miega kartu, tai mes dviese tame foteliuke miegojom, na aš praktiškai nemiegojau, bet čia smulkemena, nes svarbiausia buvo ji 😀 laimei, kad gavome vienvietę palatą, nors ir ten ištiesus foteliuką tekdavo dažnai per jį laipioti. Žinoma pasisekė ir su skyrių vadovais, gydytojais, kurie ne tik labai rūpestingai prižiūrėjo, bet ir, pasitaikius galimybei, abu kartus po kelių dienų mus iškėlė į didelių vaikučių palatas ir šauniai abi miegojome normalioje ligoninės lovoje. Nepaisant aplinkos ar kai kurių niuansų, visa tai tik smulkmenos, juk ne pailsėti einame, svarbiausia priežiūra ir visas dėmesys vaikučiui. O tos metalinės lovos man labai jau kraupiai atrodo, todėl net neguldžiau mažosios 😀
Lovu nepatogumus teko isbandyti ir mums. ☹ Tikrai buvo sunku keltis nakti ir isikelti dukryte maitinimui, tai po pirmos savaites kankyniu, nusprendeme miegoti kartu. Gulejome Klaipedos vaiku ligonineje ir veliau Klaipedos infekcinej
tikrai auksta lova, cia manau labiau pritaikyta didesniems leliukams😀